Technostresas – dažnai nematomas, bet reikšmingas psichikos sveikatos veiksnys

Skaitmeninės technologijos per pastaruosius dešimtmečius iš esmės pakeitė tai, kaip dirbame, mokomės ir bendraujame. Jos siūlo greitį, lankstumą ir nuolatinį ryšį, tačiau vis dažniau paaiškėja, kad kartu atsineša ir nuolatinį psichologinį spaudimą. Tai, kas turėjo palengvinti kasdienybę, daugeliui žmonių tampa nuolatiniu įtampos fonu. Šis reiškinys vadinamas technostresu – tai stresas, kylantis ne dėl individualių žmogaus savybių, bet dėl pačių technologinių aplinkų ir su jomis susijusių lūkesčių. Kitaip tariant, technostresas yra svarbus psichikos sveikatą lemiantis socialinis ir profesinis veiksnys.

Kai pranešimai nesibaigia, informacijos per daug, o pasiekiami turime būti beveik visada. Kai sistemos nuolat keičiasi, o kartu keičiasi ir reikalavimai prisitaikyti. Kai stebėsena tampa kasdienybe, o ribos tarp darbo ir poilsio pamažu išnyksta. Tokiose sąlygose silpnėja kontrolės jausmas ir auga psichologinė įtampa. Svarbu suvokti, kad tai nėra atsitiktinės individualios patirtys – jos kyla iš to, kaip organizuojamas darbas, kokia kultūra vyrauja komandose ir kaip technologijos yra diegiamos bei naudojamos.

Moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad technostresas turi apčiuopiamų pasekmių psichikos sveikatai. Pavyzdžiui, su darbu susijusio technostreso sisteminė tyrimų apžvalga parodė, jog technologijų keliami stresoriai yra nuosekliai siejami su prastesne savijauta, perdegimu ir kitomis neigiamomis sveikatos pasekmėmis bei prastesniais darbo rezultatais įvairiose profesinėse grupėse. Vienas iš klasikinių empirinių tyrimų organizacijų kontekste dar 2008 metais įvardijo, kad technostresas reikšmingai veikia darbuotojų pasitenkinimą darbu, produktyvumą ir ketinimus palikti darbą, taip atskleisdamas, jog technologijų poveikis nėra neutralus ar vien techninis klausimas. Kiti tyrimai atkreipia dėmesį į tai, kad pačios technologijų savybės, pavyzdžiui, sudėtingos sistemos, dažni pokyčiai ar informacijos perteklius, veikia kaip stresoriai, galintys paveikti psichikos sveikatą.

Teksto autorė – dr. Ugnė Grigaitė (Nuotr. Joe Wood)

Technostresas veikia ne tik dirbančius žmones – jis vis dažniau paliečia ir studentus. Nuotolinės paskaitos, nuolatinis poreikis būti prisijungus ir technologinis perkrovimas daugeliui reiškia ne didesnį lankstumą, o ištrintą ribą tarp darbo ir laisvalaikio, asmeninio gyvenimo. Tyrimai su studentais rodo, kad šios patirtys siejamos su stipresniu nerimu ir depresijos simptomais, ypač laikotarpiais, kai nuotolinis mokymasis tampa kasdienybe.

Žvelgiant iš visuomenės psichikos sveikatos perspektyvos, technostresas nėra tik asmeninis sunkumas ar neva „nemokėjimas susitvarkyti“. Tai struktūrinė problema, kylanti iš to, kaip organizuojamas darbas ar studijos, kokių pasiekiamumo lūkesčių laikomasi organizacijose ar institucijose ir kaip technologijos diegiamos kasdienėje praktikoje. Prie to prisideda ir galios santykiai tarp vadovų(-ių) ir pavaldinių, kuriuos skaitmeninės sistemos gali dar labiau sustiprinti. Todėl vien raginimai „rūpintis savimi“ ar „stiprinti atsparumą“ šios problemos neišsprendžia.

Technostreso prevencija reikalauja sisteminio požiūrio. Aiškios pasiekiamumo ribos, realistiški skaitmeninio darbo krūvio lūkesčiai, darbuotojų ar studentų autonomijos stiprinimas, žmogui draugiškas technologijų dizainas bei organizacinė kultūra, kuri rimtai vertina psichikos sveikatą, tampa ne papildomomis priemonėmis, o būtina psichikos sveikatos apsaugos dalimi. Pripažinus technostresą kaip psichikos sveikatos veiksnį, keičiasi ir atsakomybės kryptis. Ji perkeliama nuo nuolatinio individualaus „prisitaikymo“ prie platesnių, sąžiningesnių ir tvaresnių sprendimų. Tai leidžia kurti skaitmenines aplinkas, kurios ne tik efektyviai veikia, bet ir saugo žmonių psichikos sveikatą.

Europos Sąjungos finansuojamu projektu „TechnoWell – skaitmeninė gerovė ir suaugusiųjų ugdymas apie technostresą“ siekiame spręsti technostreso problemą darbo vietose, suteikdami suaugusiųjų ugdymo specialistams(-ėms), darbdavėms(-ams), vadovėms(-ams) ir darbuotojams(-oms) gebėjimų derinti skaitmeninę pažangą ir transformaciją su savo psichologine bei emocine gerove. Visus, kam rūpi ši tema, kviečiame pasekti projekto Facebook paskyrą.

Finansuojama Europos Sąjungos. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autorės(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios agentū (EACEA) požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikomos atsakingomis už juos. Projekto numeris: 2025-1-DE02-KA220-ADU-000360716.