Žmogaus teisių apsauga – Prezidentės prioritetas
Birželio 10 d., penktadienį, Prezidentūroje buvo surengtas forumas žmogaus teisių tema. Pirminė iniciatyva tokio pobūdžio forumui surengti kilo, kai viešoji įstaiga “Globali iniciatyva psichiatrijoje” gegužės 4 d. kreipėsi į LR Prezidentūrą, LR Seimo komitetus, LR Vyriausybę ir atitinkamas ministerijas kviesdama atsakingas institucijas inicijuoti Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško, žeminančio elgesio bei bausmių taikymo uždraudimą papildomojo protokolo (OPCAT) ratifikavimą Lietuvoje. Ratifikavusi OPCAT valstybė prisiimtų įsipareigojimus pagal šį protokolą sukurti Nacionalinį Prevencinį Mechanizmą, kuris užtikrintų reguliarią ir efektyvią uždaro tipo institucijų stebėseną bei juose esančių asmenų teisių apsaugą. Nuo sovietinių laikų įtvirtinta institucinės socialinės globos sistema Lietuvoje itin pažeidžia globos įstaigose gyvenančių asmenų – vaikų, neįgaliųjų, įskaitant psichikos ar proto negalią turinčių asmenų, teisių apsaugą, o teisinių priežiūros priemonių nebuvimas skatina pažeidimų pakartotinumą ir sukuria abejingumo, atsakomybės bei kontrolės nebuvimo atmosferą.
Atidarydama Forumą Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuvoje būtina stiprinti institucinę žmogaus teisių apsaugą, stiprinti žmogaus teisių klausimais dirbančių institucijų bei organizacijų veiklą, atlikti nuolatinę žmogaus teisių stebėseną ir analizę, atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų, ekspertų iniciatyvas bei siūlymus, vertinti rengiamų teisės aktų atitikimą tarptautiniams standartams.
„Valstybė turi užtikrinti veiksmingą ir efektyvią, o ne formalią ir deklaratyvią žmogaus teisių apsaugą visomis priemonėmis: teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis, institucinėmis”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, nuo to, kaip mūsų šalyje veikia Konstitucijoje ir kituose svarbiausiuose dokumentuose įtvirtinti žmogaus teisių principai, ir ar Lietuvoje yra užtikrinama tinkama žmogaus teisių apsauga bei tarptautinių standartų įgyvendinimas, priklauso Lietuvos demokratinės ir teisinės valstybės ateitis.
Forume pasisakęs VšĮ “Globali iniciatyva psichiatrijoje“ tarybos pirmininkas Dainius Pūras kalbėjo apie permainų būtinybę, galimybes ir kliūtis pereinant nuo institucinės globos prie veiksmingų paslaugų vaikui, suaugusiam, šeimai ir bendruomenei. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė analizavo institucinės žmogaus teisių apsaugos problemas Lietuvoje bei Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo būtinybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme priminė Lietuvos įsipareigojimus socialiniai pažeidžiamų asmenų atžvilgiu pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos socialinę chartiją.
Forumo antrojoje dalyje kalbėjusieji VšĮ “Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė bei VDU sociologijos doktorantė Rūta Ruolytė pristatė atskirų grupių asmenų – vaikų bei neįgalių asmenų patiriamas neigiamas patirtis, žmogaus teisių pažeidimus dalyvaujant visuomenės gyvenime, siekiant aukštojo mokslo ar įsidarbinimo. VšĮ “Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė Dovilė Juodkaitė forumo pabaigoje dar kartą pabrėžė, kad JT Neįgaliųjų teisių Konvencija sudaro teisinį pagrindą ir įpareigojimą paslaugų bendruomenėje kūrimui, siekiant realiai įgyvendinti Konvencijos nuostatas dėl neįgaliųjų įtraukties ir gyvenimo bendruomenėje. Taip pat, užtikrinti ir vykdyti nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną uždarose globos sistemose, siekiant žmogaus teisių pažeidimų jose prevencijos.
Forumo pabaigoje buvo pateikti apibendrinimai ir konkrečios rekomendacijos: ratifikuoti reikiamus tarptautinius dokumentus (OPCAT); atsakingai įgyvendinti jau prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus (JT Vaiko teisių Konvencija, JT Neįgaliųjų teisių Konvencija); nacionalinių įstatymų, strategijų bei kitų dokumentų nuostatų tobulinimas, realus programų finansavimas bei vykdymas, siekiant pažeidžiamų grupių asmenų teisių užtikrinimo ir apsaugos; socialinių paslaugų bendruomenėje plėtra ir finansinių resursų perskirstymas, mažinant socialinės globos institucinę sistemą; nepriklausomas vaikams ir neįgaliesiems skirtų programų vertinimas; nepriklausomas žmogaus teisių stebėsenos mechanizmas; žmogaus teisių apsaugos institucijų funkcijų peržiūrėjimas ir stiprinimas; Nacionalinės žmogaus teisių institucijos sukūrimas.
Pranešime remtasi Prezidentūros spaudos tarnybos pateikta informacija.
