Žmonių su negalia teisės Lietuvoje: matoma požiūrio kaita, tačiau pastangos turėtų būti stiprinamos
Psichikos sveikatos perspektyvos kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu pateikė alternatyvią ataskaitą Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių komitetui. Kovo mėnesį komitetas prieš-sesijinėje darbo grupėje vertins Lietuvos pažangą užtikrinant žmonių su negalia teisių įgyvendinimą.
Ataskaitoje pažymima, kad, nors per pastaruosius dvejus metus būta ir teigiamų pokyčių žmonių su negalia teisių apsaugos srityje, pavyzdžiui, priimtas Žmogaus su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, patvirtintos plėtros programos, kuriose nemažas dėmesys skiriamas ir žmonių su negalia įtraukčiai, šioje srityje vis dar išlieka esminių problemų, kuomet JT Žmonių su negalia teisių konvencijos nuostatos nėra tinkamai ar pilnai įgyvendinamos, o žmonių su negalia poreikiai lieka neatliepti.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į su Konvencija nederančius teisės aktuose įtvirtintus žmogaus su negalia bei negalios apibrėžimus, kuriuose vis dar pernelyg akcentuojamas biomedicininis požiūris į negalią ir nepakankamai dėmesio skiriama negalios kaip socialinio konstrukto sąvokos įtvirtinimui. Ataskaitoje pažymima, kad žmonės su negalia, ypač psichosocialine ir intelekto negalia, išlieka viena labiausiai diskriminuojamų visuomenės grupių, o valstybės pastangos kelti visuomenės sąmoningumą ir mažinti neigiamas visuomenės nuostatas yra nepakankamos.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad tinkamo sąlygų pritaikymo principas (angl. reasonable accommodation) ir su juo susiję įpareigojimai šiuo metu taikomi tik darbdaviams, tačiau neapima švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos bei kitų sričių. Ataskaitoje Komitetui siūloma pakartotinai rekomenduoti valstybei taikyti tinkamo sąlygų pritaikymo principą visuose, viešajame ir privačiame, sektoriuose, o tinkamo sąlygų pritaikymo nebuvimą pripažinti diskriminacijos dėl negalios forma.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į perteklinį priverstinės hospitalizacijos naudojimą ir neteisėto žmonių su negalia laisvės suvaržymo atvejus socialinės globos įstaigose. Pažymėta ir tai, kad, valdant migracijos krizę, migrantai ir prieglobsčio prašytojai su negalia neturėtų būti sulaikomi, turėtų būti gerinamas migrantų ir prieglobsčio prašytojų su negalia identifikavimas ir tinkamai pritaikomos priėmimo sąlygos.
Dokumente pažymima, kad vis dar nėra tinkamai užtikrinamas fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumas įvairias negalias turintiems žmonėms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad didelių globos įstaigų pertvarkos procesas stagnuoja, o žmonėms su negalia ir jų artimiesiems kritiškai trūksta bendruomenėje teikiamų paslaugų, galinčių užkirsti kelią žmonėms su negalia atsidurti didelėse globos įstaigose, kuriose šiuo metu vis dar gyvena apie 6000 žmonių su negalia.
Ataskaitoje Komitetui siūloma rekomenduoti valstybei tinkamai pasiruošti įtraukaus ugdymo procesui, skiriant įtraukiam ugdymui būtinus resursus, užtikrinant mokyklų aplinkos fizinį ir informacinį prieinamumą, tinkamą specialistų parengimą ir būtinas materialines ir kitas sąlygas jiems dirbti.
Komitetui taip pat siūloma pakartotinai rekomenduoti valstybei visiškai atsisakyti teisinio neveiksnumo instituto ir įtvirtinti visiems prieinamą pagalbos priimant sprendimus mechanizmą, taip pat siūloma rekomenduoti valstybei pilnai įsipareigoti žmonių su negalia įdarbinimui atviroje darbo rinkoje ir nefinansuoti segreguotų darbo aplinkų.
Ataskaitoje rekomenduojama didinti Konvencijos įgyvendinimo stebėseną vykdančios Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narių skaičių ir užtikrinti komisijos veiklai pakankamą finansavimą stebėsenos ir kitoms funkcijoms atlikti.
Su pilnos apimties ataskaita galima susipažinti čia.
Alternatyvi ataskaita JT Žmogaus teisių komitetui parengta vykdant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“.
