VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ užmezgė dvišalius santykius su Islandijos psichikos sveikatos srityje veikiančiomis NVO ir žmogaus teisių specialistais

2013 rugpjūčio 25-28 d.d. VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė Karilė Levickaitė ir programų direktorė Virginija Klimukienė svečiavosi Islandijoje siekiant užmegzti ir vystyti dvišalius santykius su Islandijos psichikos sveikatos srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, bei žmogaus teisių specialistais. Vizitas vyko įgyvendinant NVO programos Lietuvoje Dvišalių santykių fondo finansuojamą projektą „Ekspertų paieška dvišalių santykių vystymui su Islandijoje psichikos sveikatos srityje veikiančiomis NVO ir žmogaus teisių aktyvistais“.

Vizito metu įvyko susitikimai su 8 organizacijų atstovais.

1. Vaikų ombudsmeno ofisas veikia Islandijoje nuo 1995 metų sausio 1 dienos. Vaikų ombudsmenas skiriamas ministro pirmininko penkerių metų kadencijai. P.Margret Maria Sigurthardottir turi teisininko išsilavinimą ir užima vaikų ombudsmenės pareigas nuo 2007 metų birželio 30 dienos (šiuo metu yra jos antroji kadencija). Vaikų ombudsmeno pagrindinis uždavinys – užtikrinti Islandijos vaikų iki 18 metų gerovę, atstovauti jų interesus, teises bei poreikius.

Vaikai Islandijoje į ombudsmeno ofisą gali kreiptis tiesiogiai patys skambindami, rašydami laikšus arba atvykdami. Vidutiniškai obdusmeno ofisas gauna 120 – 150 tokių kreipimųsi per metus.

Kadangi vaikų ombusdmeno ofise dirba tik keturi darbuotojai, tai stengiasi labai prioretizuoti sritis ir klausimus, kuriais dirba. Vienas iš jų prioritetų – vaikų švietimas žmogaus teisių klausimais: ombudsmeno ofiso darbuotojai važinėja po mokyklas ir veda interaktyvius užsiėmimus su atskiromis klasėmis (pavyzdžiui, užduoda klausimą „ar galite bet kam bet ką pasakyti, ar tai yra teisė į laisvą žodį“, vaikams atsakius inicijuojama diskusija.

Kitas svarbus Vaikų ombudsmeno ofiso projektas, vykdytas kartu su Reykjaviko savivaldybe ir UNICEF, – Jaunų žmonių konstitucija. Kadangi vaikai ir jaunimas iki 18 metų negali pasisakyti dėl Konstitucijos, nors ji iš esmės reglamentuoja ir jų teises bei pareigas, tai Islandijoje buvo įkurtas Jaunimo patariamasis komitetas, kuriame dalyvauja aktyvūs jaunuoliai nuo 13 iki 17m. amžiaus. Šio projekto pasekoje Europos Taryba priėmė pataisas apie jaunų asmenų dalyvavimą svarstant Konstituciją.

Vaikų ombudsmeno ofiso darbo pagrindas – JN Vaiko teisių konvencija ,kuri Islandijoje yra priimta kaip vidinis šalies įstatymas. Taigi, pasak pačių islandų, politinė ir teisinė Konvencijos dimensijos yra pakankamai gerai išvystytos tuo tarpu etinei dimensijai (kaip visuomenė mato vaikus, kokią nuomonę apie vaikų teises formuoja žiniasklaidą) bei pedagoginei dimensijai (pačių vaikų švietimas jų teisių klausimais) šiuo metu ombudsmeno ofisas skiria labai daug dėmesio. Vizito metu išklausyto Vaikų ombudsmeno ofiso prezentacija pateikiama šios ataskaitos prieduose.

2. Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyriaus vadovo Pall Mattiasson teigimu, psichikos sveikatos priežiūros sistemoje pastaruoju laikotarpiu vyksta itin dideli pokyčiai siekiant kuo labiau plėtoti bendruomenines paslaugas ir daugiau sieti jas su pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis. Kitaip tariant hospitalizacija taikoma tik būtiniausiais atvejais (iš viso šalyje yra 120 psichiatrijos lovų). Šiuos pokyčius itin paskatino 2009 metais prof.Graham Thornicroft vizitas, kurio metu jis pristatė savo knygą „Shunned. Discrimination against people with mental illness“ bei joje pateiktus svarbiausius psichikos sveikatos paslaugų vartotojų integracijos į visuomenę modelius.

Reikia pastebėti, kad fizinės fiksacijos psichozės metu Islandijoje jau seniai nebėra taikoma, priverstinio hospitalizavimo atveju skaičius kasmet mažėja ir šiuo metu siekia tik 3,6 proc. visų atvejų. Priverstiniam hospitalizavimui reikalingai pirminei apžiūrai skiriamos 48 val., vėliau reikia prašymo ir licenzijos hospitalizavimui iki 21 dienos.

Kiek yra neveiksnių asmenų Islandijoje tikslių duomenų psichiatrijos skyriaus vadovas pateikti negalėjo, nes gydytojams tokia informacija yra neteikiama (žinoma, kad 1995metais visoje šalyje buvo 24 neveiksniais pripažinti asmenys). Tačiau būtina paminėti, kad 2010 metais buvo panaikinta paskutinė įstaiga, kurioje gyveno neveiksnumą turinys asmenys, bei priimtas įstatymas, kad neįgalūs žmonės turi teisę gyventi bendruomenėje ir gauti jiems reikalingą pagalbą, tokiu būdu performuojant globos sistemą į bendruomenines paslaugas.

p. Pall Mattiasson pažymėjo, kad Islandija neturi Psichikos sveikatos priežiūros politikos, tačiau jo nuomone, tokios politikos, kaip atskiros, ir nereikia, nes ji turi būti integruota į bendrąją nacionalinę sveikatos politiką. Todėl norint patekti pas psichikos sveikatos specialistą, reikia kreiptis į savo šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją arba tiesiai į Ūmių krizių skyrių (valstybė padengia transporto išlaidas). Visos psichikos sveikatos paslaugos organizuojamos tarpdisciplininės komandos principu, kuri yra labai mobili: namuose lanko sunkiai sergančius, pirmo psichozės atvejo pacientus, taip apt nėščias moteris ir asmenis, kenčiančius nuo priklausomybės. Nepaisant to, kad Islandija, kaip dauguma Europos valstybių, naudojasi TLK-10 sistema, asmenybės sutrikimai yra diagnozuojami ir pagalba tokiems asmenims taip pat yra teikiama (slaugytojos, kaip komandos narės taip pat dalyvauja diagnozavimo procese).

Psichikos sveikatos paslaugų finansavimas. Per metus skiriama 8 mlrd. Islandijos kronų (apie 170 mln. Lt), iš kurių apie 3 mlrd. skiriama psichiatrijos skyriui (kuriame taip pat veikia ir anorekcijos klinika, kurioje teikiamos tik psichologinės, psichoterapinės paslaugos, o ne medikamentai), ir likusioji suma padalinama bendrosios praktikos gydytojams ir savivaldai (tokioms paslaugoms, kaip apsaugotas būstas ir pan.).

3. Islandijos žmogaus teisių centras (IŽTC)– skėtinė NVO, vienijanti 14organizacijų, tokių kaip Amnesty International, Gelbėkit vaikus, Lyčių lygybės centras, Moterų teisių asociacija, Nacionalinė žmonių su proto negalia asociacija ir t.t. Organizacija veikia pagal Paryžiaus principus, kurie 1992 metais patvirtinti JN Žmogaus teisių komisijos ir JN Generalinės asamblėjos. Šiuo metu IŽTC vykdo projektus ir turi keletą paslaugų teikimo sutarčių su VRM bei URM dėl migrantų teisinio švietimo ir konsultavimo. Bendradarbiauja su Šiaurės šalių – Danijos, Norvegijos – ŽT institutais bei Suomijos ombudsmeno sistema. Siekia tapti Nacionaliniu žmogaus teisių institutu, t.y. biudžetine įstaiga, nes išsilaikyti kaip NVO tokioje srityje yra gana sunku.

Savo veikloje IŽTC daugiausia dėmesio skiria diskriminacijai įvairiais pagrindais, šiuo aspektu analizuoja nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. Paskutiniu metu daug bendradarbiauja su ECRI (European Committee against rasism and intolerance), parengė ir išleido leidinį apie LGBT teises, ruošia informaciją apie pagyvenusių žmonių teises.

Įdomu tai, kad Islandijoje pasirašyta bet neratifikuota JT Neįgaliųjų teisių konvencija bei JT Žmogaus teisių konvencijos papildomas protokolas (OPCAT), tačiau žmogaus teisių stebėsena vykdoma aktyviai ir rengiamos šešėlinės ataskaitos.

4. P. Margret Linda Asgrimsdottir ir p. Bjarni Thor Petursson, Reikjaviko darbo biržos atstovų, teigimu, bedarbystės lygis Islandijoje siekia 5 proc. (iki ekonominės krizės 2008 metais buvo 1 – 2 %). Kaip ir kitose Europos šalyse šiuo metu itin aktualus jaunimo užimtumo klausimas; Islandijoje bandoma aktyviai ir interaktyviai pateikti informaciją apie darbines galimybes jaunimui pasitelkiant socialinę mediją (Facebook, Twitter ir pan.).

Kalbant apie psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis, darbo birža turi specialų kontraktą su draudimo sistema, kuri subsidijuoja jų darbo vietas, t.y. pirmus metus kompensuoja darbdaviui 75 proc. darbo vietos kainos, antrus metus – 50 proc., trečius metus – 25 proc. Taip pat yra apsaugotos darbo vietos programa, kurioje gali dalyvauti sunkią negalią turintys asmenys.

5. Psichikos sveikatos alijansas – nevyriausybinė organizacija veikianti nuo 1949 metų. Tai skėtinė asociacija šiuo metu vienijanti apie 500 narių, tiek fizinių asmenų, tiek psichikos sveikatos ir žmogaus teisių srityje veikiančių organizacijų. Ši organizacija savo veiklą pradėjo kaip „atstatomasis judėjimas“ (angl. Recovery movement), kurį inicijavo profesionalai kurią iš dalies finansuoja valstybė, Reikjaviko savivaldybė, taip pat lėšos surenkamos iš narystės mokesčių. Psichikos sveikatos alijansas nuolat vykdo visuomenės švietimo apie psichikos sveikatą projektus, akcijas prieš stigamtizaciją. Yra išleidę 10 psichikos sveikatos įsakymų, kurie parengti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų, yra labai paprasti, konkretūs, kasdieniški.

Kitas svarbus jų atstovaujamas klausimas – neįgaliųjų integracija. Apie 37 proc. (apie 6000 asmenų) Islandijos neįgaliųjų populiacijos gauna pensiją dėl psichikos negalios. Taigi, neveiksnumas yra vienas iš aspektų, kuriuo itin domisi Psichikos sveikatos alijansas, tiek teisine, įstatymų, tiek socialine bei moraline prasme. Reocvery ir empowerment yra du pamatiniai šios organizacijos principai.

6. Vaidmenų centro (angl. Role centre) direktorė Elín Ebba Ásmundsdóttir užimtumo terapeute psichiatrijos ligoninėje dirbo apie 20 metų; dabar vadovauja šiam centrui ir sugeba labai patraukliai per žmonių istorijas pristatyti centro kūrimosi progresą. 1997 metais į užimtumo terapiją atėjo jaunuolis, kuris tuo metu dirbo D-code (sociologinių tyrimų agentūroje, kuri dėl salos izoliacijos į tyrimus įtraukdavo praktiškai visa islandų populiaciją). Ji, būdamas psichikos sveikatos paslaugų vartotojų atstovas, ėmė kelti mintis, kad reikia orientuotis ne į gydymą, bet į prevenciją (idėjos labai panašios į to laikmečio Otavoje vyravusias idėjas, kad reikia nustoti “taisyti” sutrikimus, ,tačiau skatinti prevenciją. Šios idėjos pagrindu buvo sukurta 3 metų edukacinė programa, skirta specialistams, visuomenei (pvz., mokiniams mokyklose apie saves vertinimą, o ne depresiją ar šizofreniją) apie tai, kas yra psichikos sveikata. Tai galima sakyti buvo pozityviosios Psichologijos pradžia, kurią vėliau pakeitė KET.

Šios organizacijos aktyvistai sukūrė Psichikos sveikatos dekalogą – dešimt principų, kurie padeda išsaugoti/stiprinti psichikso sveikatą. Organizuoja įvairias akcijas spalio 10 d. proga, skirtas visuomenės švietimui: eitynės pagrindine gatve atbulomis; arba eitynės su popierinėmis kepurėmis ant galvos siekiant parodyti stigmą.

p.Ebba Ásmundsdóttir papasakojo labai įdomią istoriją, kaip kilo idėja gaminti psichikos sveikatos vaistinėlę (išnaudojant žmogaus ilgalaikės atminties ypatumus) – šią idėją galime perimti ir išbandyti Lietuvoje, nes Islandijoje tai taip prigijo, kad dabar net vaikai mokyklose per darbų pamokas tokias „vaistinėles“ gaminasi. Psichikos ligoniai tokias vaistinėles panaudoja atstatomajai terapijai – atsineša ir pasakoja slaugytojoms.

Dar viena labai įdomi kryptis, paremta Amerikoje kilusiu psichikos sveikatos paslaugų vartotojų judėjimu – Islandijoje atliktas tyrimas, kuris parodė, kad geriau atsistato tie, kurie neklauso gydytojų, nevykdo jų nurodymų. Iš to kilo judėjimas Mind power, bet dėl tam tikrų asmenybių kovų, jis suskilo į keletą organizacijų, kurios šiai dienai nedaug bendradarbiauja tarpusavyje.

Į centrą žmonės kreipiasi be jokio siuntimo ir išankstinės registracijos, kartais atvyksta tiesiai iš gatvės, kartais iš ligoninės, lydimi užimtumo terapeuto. Vidutiniškai per dieną centre yra apie 50-60 lankytojų. Centre yra daug programų, kurias veda patys vartotojai (jeigu jiems kyla mintis, kuo norėtų užsiimti, ko išmokyti kitus, jiems suteikiama visiška laisvė tai daryti, padengiamos priemonių išlaidos). Taip pat yra inicijuojami įvairūs projektai, kad verslo įmonės skirtų ne pinigų, bet resursus: po 2-3 val. per savaitę ateitų darbuotojas ir vestų užsiėmimus.

Atvykusius į centrą klientus vertina pagal „Quality for life“ vertinimo metodiką – ji unifikuotai naudojama visoje šalyje. Visų klientų reguliariai prašo atgalinio ryšio apie centrą: kai kam jis yra kaip namai, kitiems, kaip darbas. Vieni čia randa draugų ir tuomet klausiama ar tai buvo jų atėjimo į centrą tikslas, ar jie norėjo/tikėjosi kažko daugiau – žmonėms, patiriantiems socialinę izoliaciją labai svarbu kelti tikslus ir nuosekliai, pažingsniui jų siekti.

Centras veikia pagal Fountain House principus. Taip pat vykdo įvairius atsistatymo tyrimus. Pateikė labai daug nuorodų, kur rasti vartotojams reikalingos informacijos, pvz., Patricia Deegan knygos, „How to use 15 minutes at doctors cabinet“ ir pan.

7. Atsistatymo centro (angl. Recovery center) direktorė Auður Axelsdóttir taip pat pateikė daug naudingų nuorodų, kur galima rasti teorinių jų centro veiklą pagrindžiančių principų: Judu Chamberlin knyga On our own (1977) pateikia įgalinimo teoriją, psichiatro Dan Fisher veikalai apie žmogaus teisės psichikos sveikatos srityje, PACE (personal assistance and community existence).

Mind power organizaciją įkūrė 5 asmenys: 4 psichikos sveiaktos paslaugų vartotojai ir vienas profesionalas. Dabar ši organizacija finansuojama vyriausybės ir yra integruota į pirminę sveikatos priežiūros grandį.

Šis centras vadovaujasi principu, kad dirbant su įgalinimu reikia galėti teikti pagalbą/paramą visose srityse. Reikia labai asmeniško lygiaverčio požiūrio į klientą, dirbti su visa kliento aplinka – teikti pagalbą jo artimiesiems (tiek profesionalią: švietimas, konsultavimas; tiek savipagalbos). 2007 metais yra gavęs prizą už paslaugų įvairovę.

Šiuo metu centre dirba 7 žmonės: 2 psichologai, 2 užimtumo terapeutai, 1 jogos mokytoja ir 2 psichikos sveikatos paslaugų vartotojai.

8. Vaikų konsultavimo centro kūrimosi istorija labai įdomi: keli entuziastai 2003 metais organizavo akciją per televiziją šio centro steigimui reikalingoms lėšoms surinkti. Centras veikia nuo 2004metų rugpjūčio mėn kaip nepelno siekianti NVO, nors gauna finansavimą ir iš valstybės (per paslaugų pirkimą). Šiuo metu centre dirba 5 specialistai: direktorė, buhalteris, 1 administratorius registratūroje ir 2 konsultantai-raidos terapeutai.

Tėvai gali kreiptis į centrą tiesiogiai be jokio nukreipimo, daugiausia konsultuoja vaikus nuo 5 iki 18metų, tačiau konsultavimo trukmė nėra ribota ir nesibaigia sulaukus pilnametystės (nepilnamečių vaikų be tėvų nekonsultuoja). Kasmet turi apie 300-400 naujų atvejų (2012metais buvo 363). Vienos konsultacijos kaina apie 250 Lt (daug dirba su migrantais, ypač iš Lenkijos, todėl daug literatūros leidžia islandų, anglų ir lenkų kalbomis).

Kiekvienais metais Vaikų konsultavimo centras organizuoja konferenciją, kurioje dalyvauja apie 700 specialistų, kurie susimoka nedidelį nario mokestį (tai vienas iš organizacijos lėšų pritraukimo būdų). Vadovaujasi MST (multisystematic therapy) principais – JAV yra centras, kur galima apsimokyti.