Viešas kreipimasis į žiniasklaidos atstovus

Balandžio pradžioje įvyko incidentas, kuomet du STT pareigūnus sužeidė asmuo, kaip įtariama, turintis psichikos sutrikimų. Jau beveik mėnesį žiniasklaidoje tęsiasi tokiais atvejais tradicija tapusios diskusijos apie asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, tariamai keliamą grėsmę ir neva išreikštą polinkį nusikalsti. Žiniasklaidos priemonėse vienas po kito pasirodo straipsniai, kuriuose nestinga stigmos apraiškų, nekorektiškos ir įžeidžiančios terminologijos žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, atžvilgiu.
Psichosocialinę negalią turintys asmenys – viena pažeidžiamiausių grupių, patirianti socialinę atskirtį ne tik dėl savo negalios, bet ir dėl neigiamų visuomenės požiūrių bei egzistuojančios stigmos. Žiniasklaida yra pagrindinis žinių apie psichosocialinę negalią turinčius asmenis šaltinis. Labai dažnai skelbiama informacija turi neigiamą potekstę, stiprų emocinį užtaisą ir daugiau gąsdina negu informuoja savo skaitytojus, klausytojus, žiūrovus. Visuomenė pasitiki žiniasklaidoje skelbiama informacija, todėl didėja šios socialinės grupės atskirtis, tai įtakoja šių žmonių asmeninius gyvenimus ir trukdo visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.
VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, jau 13 metų veikianti Lietuvoje siekia išgvendinti nepagrįstas neigiamas nuostatas, keisti visuomenės požiūrį ir reformuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuriai stiprią įtaką tebedaro sovietinis paveldas, kuomet žmonės buvo lengva ranka skirstomi į vertingus ir nevertingus, o žmogaus teisių aspektas neegzistavo.
Pripažindami reikšmingą žiniasklaidos vaidmenį siekiant šių pokyčių, kreipiamės į visuomenės informavimo priemonių redakcijas bei pavienius žurnalistus kviesdami prisidėti prie psichosocialinę negalią turinčių asmenų integracijos mūsų visuomenėje bei vadovautis trumpomis rekomendacijomis, padėsiančiomis žurnalistams korektiškai vaizduoti psichosocialinę negalią turinčius asmenis.
– Venkite pateikti psichikos sutrikimą kaip vienintelį įmanomą sunkiai suprantamo elgesio paaiškinimą. Asmenys, kuriems nediagnozuotas psichikos sutrikimas, taip pat gali elgtis neprognozuojamai ir agresyviai.
– Psichikos sutrikimą diagnozuoja psichiatrai, ne policininkai, kaimynai ar įvykio liudininkai. Cituodami asmenų, neturinčių teisės profesionaliai diagnozuoti, pasvarstymus apie aprašomo asmens psichikos sveikatos būklę, prisidedate prie šios asmenų grupės stigmatizavimo ir neadekvačiai neigiamo įvaizdžio visuomenėje.
– Atsakingai parinkite iliustracijas. Jei nėra tikslių duomenų apie tai, jog straipsnio herojus turi psichikos sutrikimų, venkite stiprinti neigiamą ir nebūtinai tikrovę atitinkantį įspūdį dramatiškomis iliustracijomis. Tuo labiau jei rašote straipsnį apie psichosocialinę negalią turinčių asmenų pasiekimus, mokslo atradimus psichiatrijos srityje, nenaudokite nuotraukų, kuriose psichosocialinę negalią turintys asmenys atrodo sutrikę, pasimetę, apsileidę.
– Užtikrinkite nuomonių pusiausvyrą. Jei kalbinate pašnekovą, turintį radikalių minčių apie psichosocialinę negalią turinčių asmenų ribotus gebėjimus, tariamą agresyvumą ar būtinybę juos priverstinai hospitalizuoti ir laikyti izoliuotus, nepamirškite, kad yra ir kitą nuomonę atstovaujančių ekspertų ir organizacijų, kurie gali suteikti ne mažiau naudingos informacijos. Ypač naudinga būtų pakalbinti pačius psichosocialinę negalią turinčius asmenis, kurių balsas viešai dažniausiai neišgirstamas.
– Įvertinkite sistemines aplinkybes ir straipsnio herojui (ne)suteiktas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Gali būti, jog nusikaltimą padaręs psichosocialinę negalią turintis asmuo daug sykių kreipėsi pagalbos į specialistus, tačiau nesulaukė tinkamo dėmesio, o visos jam suteiktos paslaugos buvo kartą į ketvirtį išrašomi psichotropiniai vaistai, tuo tarpu kai ši negalia gali būti veiksmingai gydoma pasitelkiant platų psichosocialinių paslaugų spektrą. Polinkio į prievartą šaknys gali būti ir dar giliau – vaikystėje patirtas smurtas, išnaudojimas, patyčios. Šių aplinkybių analizė gali suteikti kur kas visapusiškesnį situacijos supratimą, kuris būtų įdomus skaitytojui.
– Venkite emocionalaus straipsnio pavadinimo, kuriame nepagrįstai gretinami psichikos sutrikimai ir kriminalinis kontekstas. Pvz., straipsnio pavadinimas „Įniršęs šizofrenikas švaistėsi peiliu“ diskredituoja visus šizofrenija sergančius asmenis, kurių absoliuti dauguma nėra linkę nusikalsti. Ypač nekorektiškas toks straipsnio pavadinimas būtų tuo atveju, jei žurnalistas neturi tikslios informacijos apie diagnozę.
– Atsakingai vartokite terminus. Rekomenduojama rašyti „psichosocialinę negalią turintys asmenys“, „psichikos sutrikimai“, „psichosocialinė negalia“. Nevartotina: ligota psichika, šizofrenikas, psichikos ligonis. Taip pat siūloma nedramatizuoti psichosocialinės negalios vartojant tokius išsireiškimus kaip „kenčiantis nuo depresijos“ (vietoj to – „patiriantis depresiją“), beviltiškai ligotas ir pan.
Tikimės Jūsų bendradarbiavimo!
Direktorė Karilė Levickaitė