Vaiko teisių apsauga Lietuvoje – tikrai galima ir geriau

Spalio 8 d. Ženevoje Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios žmogaus teisių ir vaiko teisių apsaugos srityse, pristatė Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui savo parengtą ataskaitą apie vaiko teisių apsaugos padėtį Lietuvoje. Organizacijos atkreipė Komiteto dėmesį į vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumus bei vangią Lietuvos valdžios institucijų politiką vykdant būtinas reformas.

JT Vaiko teisių apsaugos konvenciją Lietuva ratifikavo dar 1996 metais. Kas ketverius metus Lietuvos vyriausybė teikia JT Vaiko teisių komitetui ataskaitą dėl konvencijos nuostatų įgyvendinimo – artimiausias Lietuvos periodinės ataskaitos svarstymas numatytas 2013 metais. Nevyriausybinės organizacijos, savo ruožtu, gali teikti Komitetui alternatyvias ataskaitas, kuriose pristato nepriklausomą ir kritišką vaiko teisių padėties Lietuvoje įvertinimą bei atkreipia Komiteto dėmesį į skubiai spręstinas problemas, kurioms vyriausybė neskiria pakankamai dėmesio.

 

Ataskaitoje nevyriausybininkai pabrėžia, kad, nepaisant nuolat vykstančių vaiko teisių apsaugos sistemos reformų, Lietuvoje itin trūksta politinės valios priimti svarbius sprendimus, galinčius iš esmės pagerinti vaikų padėtį. Lietuva vis dar investuoja dideles lėšas į institucinės vaikų globos palaikymą, nors visuotinai pripažįstama, kad vaikams, augantiems uždarose globos institucijose, daroma didelė psichologinė žala, turinti įtakos visam likusiam jų gyvenimui. Daugelyje Europos šalių vaikai globojami šeimose ir bendruomenėje, tačiau Lietuva nesiryžta iš esmės keisti globos sistemos, taip palikdama institucijose augančius vaikus izoliuotus nuo visuomenės.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į diskriminacinę šeimos politikos koncepciją, kurios pagrindu siekiama įgyvendinti socialinės ir šeimos politikos reformas. Anot nevyriausybinių organizacijų, ši diskriminacinė politika nepadėtų išspręsti, o tik pagilintų tokias problemas kaip neefektyvi socialinės paramos sistema šeimoms, kuri neužtikrina reikalingos pagalbos ir diskriminuoja pažeidžiamus vaikus.

Susitikime su JT Vaiko teisių komitetu dalyvavusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto Programų direktorė Dovilė Šakalienė atkreipė Komiteto dėmesį į nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą sukėlusį Vaiko apsaugos įstatymo projektą. “Įstatymas remiasi siaura vaiko apsaugos samprata, vaikas suvokiamas ne kaip savarankiškas teisių turėtojas, bet kaip visiškai priklausantis nuo valstybės institucijų ir tėvų diskrecijos. Įstatymo projekte gausu prieštaringų nuostatų, pavyzdžiui, teisiškai reglamentuojamos vaiko pareigos”.

SOS Vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė Komitetui pažymėjo apie susirūpinimą keliantį Lietuvoje vykdomo vaikų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos proceso formalumą ir ilgą trukmę, pastaruosius kelerius metus didėjantį institucijose augančių vaikų skaičių, mažėjančius globos šeimoje nustatymo atvejus bei globėjų (ypač profesionalių) trūkumą ir jų pasirengimą. Taip pat susitikime buvo iškeltas klausimas dėl globos tėvų prašymu nustatymo procedūros liberalumo ir trukmės, didėjančio šios globos atvejų skaičiaus bei jos priežiūros trūkumo.

Ataskaitoje nevyriausybinės organizacijos pažymi, kad Lietuvoje nėra oficialių tarpžinybinių mechanizmų, kurie užtikrintų sklandų vaikų globos organizavimą, draugiškus vaikams ir jų apsauga besirūpinančius teisinius procesus, pagalbą smurto aukoms, kompleksinę pagalbą kvaišalus vartojantiems jauniems žmonėms. Taip pat trūksta tinkamos ir prieinamos pagalbos neįgaliems vaikams, nėra seksualinio švietimo ir konfidencialių paslaugų jaunimui.

Nevyriausybinės organizacijos ataskaitoje skatina vyriausybę skirti daugiau dėmesio vaiko teisių apsaugai, tobulinti dabar veikiantį Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymą, teisiškai užkirsti kelią visų rūšių smurtui prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes, vystyti alternatyvios vaikų globos galimybes, įtvirtinti oficialius pagalbos nukentėjusiems nuo smurto mechanizmus, iškelti vaikų psichinės gerovės klausimą kaip prioritetinį sveikatos apsaugos sistemoje, kurti draugiškas teisines, reprodukcinės sveikatos ir seksualinio švietimo paslaugas vaikams ir jaunimui.

Alternatyvią ataskaitą parengė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, VšĮ “Globali iniciatyva psichiatrijoje”, SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, Paramos vaikams centras, Lietuvos mokinių parlamentas, Vaikų linija, Eurazijos žalos mažinimo tinklas, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”, Koalicija “Galiu gyventi”, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, Prieraišiosios tėvystės centras.

Kontaktiniai asmenys:

Dainius Pūras, vaikų ir paauglių psichiatras, tarptautinis vaiko teisių ekspertas, VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir VšĮ “Globali iniciatyva psichiatrijoje” valdybos pirmininkas, el.p. dainius.puras@mf.vu.lt

Dovilė Šakalienė, VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė, tel. +370 620 10223, el.p. dovile.sakaliene@hrmi.lt