Sveikatos apsaugos ministerija kviečiama imtis efektyvaus psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo

Š. m. balandžio 22 d. įvyko Sveikatos apsaugos ministerijos surengtas posėdis dėl Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje, kurį balandžio mėnesio pradžioje inicijavo VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (toliau tekste – GIP).

Praėjus trejiems metams po Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo LR Seime, GIP siekia dar kartą atkreipti valstybės institucijų bei visuomenės dėmesį į šalies įsipareigojimus tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu užtikrinti žmogaus teises visiems žmonėms bei skatina įgyvendinti valstybės priimtus strateginius dokumentus. „Strategija yra aukščiausio lygmens politinis dokumentas, kuris apibrėžia valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus, tad jos įgyvendinimas privalėtų tiesiogiai užtikrinti šių principų nuoseklų įgyvendinimą. Deja, šiandien kyla didelių abejonių dėl to, ar Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti Strategijoje įtvirtintas principines nuostatas,“ – teigia GIP direktorė D. Juodkaitė.

 

Strategijoje suformuluoti 6 pagrindiniai uždaviniai yra, anot D. Juodkaitės, iš esmės orientuoti į dviejų pamatinių principų įgyvendinimą: žmogaus teisių užtikrinimo ir sisteminių pokyčių poreikio psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Šių principų ir nuostatų įgyvendinimas buvo išsamiai aptarti balandžio 22 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė N. Ribokienė, kiti ministerijos atstovai, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovai bei GIP ir Lietuvos psichologų sąjungos atstovai.

Posėdyje GIP akcentavo žmogaus teisių užtikrinimo vienai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – psichikos ir proto negalią turintiems asmenims – klausimą, atkreipė dėmesį į priverstinio hospitalizavimo problemas. Psichikos sveikatos strategijoje žmogaus teisių užtikrinimas išskirtas kaip viena iš prioritetinių krypčių. Žmogaus teisė gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų asmenų su psichikos negalia teisių. GIP atkreipė dėmesį, kad valstybė, nepaisant Strategijoje iškeltų prioritetų, toliau nuolat remia internatinio pobūdžio įstaigas, kuriose iki šiol gyvena neleistinai daug įvairių amžiaus grupių žmonių, taip sudarydama terpę sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams. Viceministrė N. Ribokienė pabrėžė, kad sprendžiant įvairias pacientų su psichikos negalia problemas yra svarbus tarpžinybinis bendradarbiavimas ir visuomenės branda. Buvo akcentuotas visuomenės švietimas per įvairias informavimo priemones.

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas E. Kazlauskas atkreipė dėmesį į psichologų veiklos įstatymo projektą, kuriame pasigendama psichologų pozicijos, aktualių problemų sprendimų. Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė O. Davidonienė pabrėžė psichologų indėlį nustatant neįgalumo ar darbingumo lygį, pažymėjo būtinybę psichologus labiau integruoti į sveikatos sektorių, aiškiai apibrėžiant ir adaptuojant psichologų veiklos metodikas. Viceministrė N. Ribokienė priminė, kad Psichikos sveikatos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bus svarstomas Seime ir bus pateiktas svarstyti visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms.

Kaip vienos iš institucinės globos alternatyvų posėdyje iškeltas socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje klausimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų duomenimis, stacionarios socialinės globos poreikis yra tenkinamas 78 %; dienos socialinės globos ir priežiūros centrų neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims, pagalbos į namus tarnybų skaičius Lietuvoje yra 105; bendruomeninių įstaigų, šeimos paramos centrų, kur neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys gali gauti socialines paslaugas, esti 131. Visus dienos centrus lanko 44,7 tūkst. senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų. Pripažįstamas nestacionarių socialinių paslaugų poreikis, būtinybė vystyti ir kitas socialinės globos formas. Tam, kad savivaldybėse būtų paskatinta socialinių paslaugų plėtra, nuo 2007 m. savivaldybių biudžetams pradėtos teikti valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos asmenų su sunkia negalia socialinei globai. Vieno asmens su sunkia negalia socialinei globai teikti savivaldybėms skiriama 7,2 BSI (936 Lt/ mėn.). O. Davidonienė informavo, kad yra numatyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įkurti 5 dienos krizių centrus, 27 dienos stacionarus prie Psichikos sveikatos centrų. Šie veiksmai įvertinti kaip žingsniai artinant paslaugas prie bendruomenės.

GIP akcentavo, kad Lietuvoje internatinio pobūdžio socialinės globos įstaigų finansavimas tebėra daugelį kartų didesnis nei sumos, skiriamos Strategijoje numatytų sisteminių pokyčių visuomenės psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, nukreiptų į sistemos modernizavimą, sukuriant naujus finansavimo mechanizmus, veiksmingas paslaugas bei psichikos sveikatos priežiūros rodiklių sistemą, įgyvendinimui. D. Juodkaitės pastebėjimu, valstybė yra labiau linkusi ne keisti, o palaikyti egzistuojančią – ekonomikos ir etikos principams prieštaraujančią – sistemą. Anot jos, nei Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 m. priemonių plane neįtvirtinta jokių sisteminius pokyčius inicijuojančių priemonių, nei naujai parengtame Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projekte nematyti valstybės siekio užtikrinti Strategijoje numatytų vertybinių nuostatų įgyvendinimą.

Viceministrės N. Ribokienės vertinimu, tiek socialinės, tiek sveikatos apsaugos srityje pastebima nemažai teigiamų permainų siekiant pagerinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą psichikos negalią turintiems pacientams bei užtikrinti jų teises. Apibendrindama posėdį viceministrė akcentavo bendradarbiavimo ir informacijos apie nuveiktus darbus sklaidos tarp valdžios organų ir visuomeninių organizacijų stygių. „Nors valdžios atstovai diskutuoja ir išklauso, tačiau realių veiksmų nesiima. Tad Psichikos sveikatos strategija lieka tik apkalbama, bet ne įgyvendinama strategija,“ – teigia D. Juodkaitė.

Šis susitikimas buvo inicijuotas VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ kartu su partneriais Lietuvos psichologų sąjunga ir VšĮ „Mokymų, tyrimų ir vystymo centras“ įgyvendinant projektą „Lietuvos psichikos sveikatos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veikla srityje koalicijos pagrindu“, bendrai finansuojamą Lietuvos Respublikos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų pagal subsidijų schemą „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“.

Daugiau informacijos:

VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė Dovilė Juodkaitė
tel.: +370 5 2715760
faks.: +370 5 2715761