PSO nurodo nepakankamą investavimą į psichikos sveikatą ir šiais metais minėdama Pasaulinę psichikos sveikatos dieną skatina investuoti į psichikos sveikatą

Gera psichikos sveikata prisideda prie ekonominio gerbūvio, o visuomenės psichikos sveikatos gerinimas yra naudingas tiek žmogiškuoju, tiek ekonominiu aspektais. Prasta psichikos sveikata turi žymios įtakos visuomenei; nurodoma, jog kiekvienais metais mažiausiai 25% PSO Europos regiono gyventojų patiria psichikos sutrikimus, iš kurių dažniausiai pasitaikantys yra depresija ir nerimo sutrikimai

Įvairių šalių duomenimis nuo 37% (Rumunija) iki 44% (Danija) socialinės paramos ar negalios pašalpų skiriama dėl turimų psichikos sutrikimų.

Žmonėms teikiama psichikos sveikatos priežiūros pagalba įtakoja jų socialinį ir ekonominį statusą: pagerėja jų socialinė gerovė bei produktyvumas.

2011 m. spalio 7 d. Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti išleistas PSO Psichikos sveikatos Atlasas 2011 pateikia duomenis, jog nepaisant psichikos sutrikimų paplitimo, daugelyje šalių į psichikos sveikatos paslaugas yra investuojama tik 2 procentai visam sveikatos sektoriui skirtų lėšų.

Pasauliniu mastu vidutiniškai psichikos sveikatai skiriama mažiau nei 3 doleriai asmeniui per metus. Mažų pajamų šalyse šis skaičius tesiekia 0.25 dolerio žmogui per metus.

Šioje ataskaitoje taip pat nurodoma, jog nemaža dalis minėtų resursų skiriama psichikos sveikatos paslaugoms, kurios pasiekia palyginti nedidelį žmonių skaičių.

“Vyriausybės iš savo menkų psichikos sveikatai numatytų lėšų didžąją dalį skiria ilgalaikei socialinei globai ir gydymui psichiatrijos ligoninėse”. “Šiandien, beveik 70 procentų psichikos sveikatos lėšų skiriama psichiatrijos institucijoms. Jeigu šalys daugiau lėšų skirtų paslaugoms pirminiame lygmenyje, jos pasiektų daugiau asmenų, be to, problemos būtų sprendžiamos anksčiau, kas sumažintų hospitalizacijos poreikį.”

Ataskaita taip pat nurodo kitą disbalansą. Geros psichikos sveikatos paslaugos turi orientuotis lygiaverčiai teikti pacientams tiek medikamentinį gydymą, tiek psichosocialinę pagalbą. Mažesnes pajamas turinčiose šalyse, deja, dėl resursų ir žinių trūkumo pacientai gydomi tik medikamentais. Psichosocialinių paslaugų stygius mažina gydymo efektyvumą.

Tačiau, didelė žmonių grupė visiškai neturi priėjimo prie psichikos sveikatos paslaugų. Tarp žemas ir vidutines pajamas turinčių šalių, daugiau nei trys ketvirtadaliai asmenų, kuriems reikalinga psichikos sveikatos priežiūra, negauna netgi pačių pagrindinių psichikos sveikatos paslaugų.

“Beveik pusė pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kur, vidutiniškai, vienam psichiatrui (arba netgi mažiau) tenka 200 000 asmenų, sako Dr Shekhar Saxena, PSO Psichikos sveikatos ir priklausomybių departamento direktorius. “Daugelis mažų pajamų šalių turi mažiau nei vieną psichikos sveikatos specialistą vienam milijonui gyventojų.”

Remtasi pranešimu