Partijos Laisvė ir Teisingumas programa Seimo rinkimams psichikos sveikatos pjūviu

Netikėtas dėmesys žmogaus teisėms, bet ar tikrai visoms? Ką reiškia partijos programoje linksniuojama dvasinė sveikata? Ir kur visgi gyvens žmonės su intelekto ir /ar psichosocialine negalia?

Analizuojame partijos Laisvė ir Teisingumas programą Seimo rinkimams psichikos sveikatos pjūviu.

Partijos programa nustebino tvirtu įsipareigojimu ginti žmogaus teises ir lygybę. O juk viena iš „Laisvę ir teisingumą“ sudariusių partijų „Tvarka ir teisingumas“ savo 2016 m. Seimo rinkimų programoje rodė nepagarbą žmogaus teisėms. Ką reiškia vertybiniai pokyčiai sunku pasakyti, nes trūksta konkretumo – kokios tiksliai žmogaus teisės bus ginamos ir kaip.

Deja, programoje neminimi mūsų nagrinėjami vaikų psichikos sveikatos, savižudybių prevencijos, pokyčių psichikos sveikatos priežiūros sistemoje ar psichikos sveikatos darbo vietoje klausimai. Pats žodis „psichikos“ neminimas, kalbama apie „harmonizuotus santykius“, dvasinę sveikatą. Nėra tiksliai aišku, kas slypi už šių terminų.

Nerimą kelia keletas programos vietų, kuriose atsispindi galimai stigmatizuojantis požiūris į psichikos sveikatą. Štai rašant apie priešpriešą tarp sostinės ir likusios Lietuvos, teigiama, kad ji kurstoma „nelogiškų emocijų pagrindų“. Norėtųsi priminti, kad visos žmonių emocijos yra reikalingos ir svarbios, tik kitų žmonių elgesys, nuostatos gali būti nepriimtini.

Kitas pavyzdys – programoje vis minima, kad valstybei vertingi yra „sveiki“ žmonės, reikia ugdyti dvasiškai stiprias, „pozityvių nuostatų“ asmenybes. Visgi žinome, kad vienas iš keturių žmonių per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimus. Psichikos sveikatos sunkumų turėjimas yra normali žmogiška patirtis. Todėl tikslas, kad visi būtų „sveiki“ ir „pozityvūs“, yra nerealistiškas, stiprina stigmą, visuomenės narių rūšiavimą ir, žinoma, neskatina kreiptis pagalbos, kai sunku, veikiau, atvirškčiai, verčia slėpti savo sunkumus.

Nors žmonės su intelekto ir/ar psichosocialine negalia konkrečiai neminimi, programoje bendrai žmonių su negalia įtraukties trūkumas vertinamas kaip žmogaus teisių problema. Deja, šiai puikiai nuostatai prieštarauja pažadas steigti naujas „slaugos ir globos institucijas pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms“, o esamoms skirti daugiau lėšų. Lietuva nuo 2014 m. yra įsipareigojusi vykdyti socialinės globos pertvarką, ir kurti galimybes žmonėms su intelekto ir/ar psichosocialine negalia gyventi bendruomenėje, o ne globos institucijose, kurios pažeidžia žmogaus teises. Ar tokius siūlymus teikdama partija ketina pasukti ir taip sunkiai sukamą vairą atgal?