Norint sumažinti schizofrenijos pasireiškimo riziką reikalinga ankstyva psichologinė intervencija

Pasaulinė sveikatos organizacija 2014 metų Pasaulinę psichikos sveikatos dieną (spalio 10 d.) skiria “Gyvenimui su schizofrenija”. EFPA, Europos psichologų asociacijų federacija, pabrėžia ankstyvos intervencijos pacientams su schizofrenijos rizika svarbą. „Naujausi tyrimai psichologijos srityje suteikia galimybių pakankamai anksti įvertinti schizofrenijos pasireiškimo riziką ir imtis prevencinių priemonių. Tiesiog reikia pasiryžimo ir investicijų” – teigia Robertas Roe, EFPA prezidentas.

 

Schizofrenija – viena sunkiausių psichikos ligų. Tokie simptomai kaip haliucinacijos, kliedesiai, kalbos, judėjimo funkcijų sutrikimai ir panašiai gali būti ypač gąsdinantis patyrimas tiek patiems pacientams, tiek jų artimiesiems. Schizofrenijos paplitimas – septyni atvejai tūkstančiui gyventojų. Nors šis sutrikimas iš tiesų sunkus, jo gydymas įmanomas ir gali užtikrinti produktyvų gyvenimą ir sėkmingą integraciją visuomenėje. Tačiau ypač svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kiek įmanoma anksčiau. Psichologai šiame procese gali suvaidinti svarbų vaidmenį.

 

Remiantis psichologiniais tyrimais, dabar įmanoma identifikuoti pacientus, kurie pasižymi padidėjusia pirmojo psichozės epizodo pasireiškimo, kas neretai sutampa ir su schizofrenijos pradžia, rizika. Pavyzdžiui, olandų klinikinis psichologas Dr. Dorienas Niemanas (Amsterdamo universitetas) įrodė, jog aptikę tam tikrus informacijos apdorojimo nukrypimus smegenyse, galime geriau nuspėti pirmojo psichozės epizodo pasireiškimo riziką. Kitas žingsnis būtų pradėti prevencinį psichologinį gydymą šiems asmenims. Roe pateikia pavyzdį: „Labai svarbu, kaip pacientai interpretuoja simptomus, pavyzdžiui, balsus, kuriuos girdi. Įmanoma išmokyti pacientus interpretuoti šiuos simptomus mažiau žalingu ir skausmingu būdu. Pavyzdžiui, galima išmokyti pacientus interpretuoti šiuos balsus ne kaip žiaurius ir kankinančius, o kaip nepavojingą reiškinį, kurį kai kurie žmonės tam tikru gyvenimo etapu patiria, ir mokyti juos ignoruoti.“ Psichologinio gydymo metodai, naudojami dirbant su rizikos grupėmis, sumažina pirmojo psichozės epizodo pasireiškimo tikimybę iki 50 procentų.

 

Pasak Lietuvos psichologų sąjungos prezidento dr. Evaldo Kazlausko, pagalba pacientams, pasižymintiems rizika susirgti schizofrenija įmanoma ir gali būti efektyvi, tačiau labai svarbu psichologinėms intervencijoms skirti deramą dėmesį, psichologų paslaugos turi būti prieinamesnės visuomenei. Tiek kalbant apie schizofreniją, tiek apie kitas psichikos sveikatos problemas labai svarbus kompleksinis, o ne vien medikamentinis gydymas, įtraukiant ir psichologines, socialines,

 

bendruomenines paslaugas. Šių metų pavasarį penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų susivienijo į koaliciją „Psichikos sveikata 2030“, kuri būtent ir pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrą.

 

 

Pranešimą parengė Lietuvos psichologų sąjunga ir Europos psichologų asociacijų federacija.