Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa Seimo rinkimams
Visuomenės psichikos sveikata, kuriai pagerinti reikia vieno – sumažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Ir jokio numatyto pokyčio psichikos sveikatos sistemoje.
Pasirengėme analizuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą Seimo rinkimams, laukėme ilgai, o tuomet partija kaip savo programą pateikė… Vyriausybės (ne tik partijos narių) parengtą 2021-2030 m. Nacionalinį pažangos planą.
Savo paskirtimi, pobūdžiu, netgi forma tai yra visiškai kitoks dokumentas negu įprastos partijų programos. Nacionalinio pažangos plano dokumentai itin didelės apimties, parašyti biurokratine kalba. Gali būti, kad tokiems skaitiniams rinkėjai sunkiai ras laiko, pasiges suprantamos kalbos. Beje, partijos narių pasakymai viešumoje prieštarauja kai kurioms plano nuostatoms.
Visgi… analizuojame Nacionalinį pažangos planą psichikos sveikatos pjūviu pagal mūsų išvystytą partijų programų analizės schemą!
Šiame plane psichikos sveikatai tiesiogiai skiriama mažai dėmesio. Visgi yra ženklų, kad žmogaus gerovė suprantama plačiai – ji, pavyzdžiui, siejama ir su socialinėmis problemomis, ir su dalyvavimu kultūroje. Tačiau siūlomose priemonėse ir rodikliuose požiūris gerokai susiaurėja. Norint didinti visuomenės psichologinį atsparumą, pagrindiniai uždaviniai ir rodikliai susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimo mažinimu.
Apie psichikos sveikatos paslaugas net nekalbama, jų prieinamumo ar kokybės problemų nematoma, taip pat ir jokių pokyčių nežadama.
Šiek tiek paliečiama vaikų psichikos sveikatos tema – deklaruojama, kad reikia daugiau dėmesio vaikų „psichologinei būklei“, „emocinei gerovei“, siekiama „mažinti patyčių“. Taip pat paminėtas siekis didinti įtrauktį švietimo sistemoje – specialiųjų poreikių, negalią turinčių, psichologinių ir kitų sunkumų patiriantiems vaikams. Konkrečių priemonių nenumatyta.
Lygios galimybės žmonėms su negalia numatytos kaip horizontalus viso plano principas. Siekiama pagerinti šiai grupei priklausančių žmonių gyvenimo kokybę, konkrečiai galimybes gauti socialinį būstą, įsidarbinti, mokytis. Tačiau žmonės su intelekto ar/ir psichosocialine negalia konkrečiai neminimi. Lygiai taip pat neminima ir socialinės globos pertvarka bei kitos specifiškai šiai grupei aktualios sritys.
Sąsajos tarp psichikos sveikatos klausimų ir žmogaus teisių lieka nepastebėtos.
Siekiama mažinti savižudybių skaičių, kuris 100 tūkst. gyventojų 2025 m. turėtų siekti 17,5, o 2030 m. – 13. Kokiomis priemonėmis tai bus pasiekta – nedetalizuojama.
Psichikos sveikatos darbo vietoje klausimai bei psichikos sveikatos stigmos problema neiškeliama.
Kaip jūs manote, ar įmanoma pasiekti rinkiminės kampanijos šūkiu tapusią gerovę visiems, net po ketverių metų buvimo valdžioje kritiškai neįvertinus didžiulių sisteminių problemų psichikos sveikatos priežiūros srityje?
