Lietuvoje bus tobulinamas teisinio veiksnumo instituto reglamentavimas, atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas

2012 m. rugsėjo 25 d. VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ bei tarptautinė organizacija Psichikos sveikatos atstovavimo centras (MDAC), bendradarbiaujant su LR Teisingumo ministerija, organizavo tarptautinę konferenciją “Teisinio veiksnumo instituto Lietuvoje tobulinimo poreikis ir galimybės”.

Renginio metu buvo pristatoma užsienio šalių teisinio veiksnumo reglamentavimo apžvalga bei patirtis įgyvendinant teisinio veiksnumo instituto reformas. Konferencijoje pasisakė Rusijos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos valstybių atstovai, kurie apžvelgė jų šalyse priimamus aukščiausios instancijos teismų (Konstitucinio teismo) sprendimus, rengiamus ar jau parengtus teisės aktus, kurie reikalauja ir/ar numato nemažus pokyčius teisinio veiksnumo instituto reglamentavimo srityje. Visose šiose šalyse iki šiol egzistuojantys sovietiniai įstatymai dėl teisinio neveiksnumo pripažinimo psichikos ar proto negalios asmenims neatitinta JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, todėl turi būti keičiami. Konferencijos metu buvo analizuojamos Lietuvos teisinio veiksnumo instituto reformavimo galimybės, aptariama, kaip turėtų būti tobulinamas teisinis reguliavimas siekiant užtikrinti, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys gautų reikiamą pagalbą, o kita vertus nebūtų galimybės piktnaudžiauti žmonių veiksnumo apribojimais.

Pasak konferencijoje sveikinimo žodį tarusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, „žinoma pakankamai daug pavyzdžių, kai psichikos sutrikimus turintys asmenys negauna reikiamos pagalbos, į jų būklę nėra tinkamai reaguojama apribojant jų galimybes pakenkti sau ir aplinkiniams. Kita vertus, yra pavyzdžių kai iš žmogaus atimamas veiksnumas, jis priverstinai gydomas tuomet, kai tam nėra jokio pagrindo. Tokiais atvejais turime įtvirtinti efektyvias galimybes gintis nuo piktnaudžiavimų, garantuoti reikiamą pagalbą tokiems asmenims, užtikrinti, kad jų savarankiškumas būtų ribojamas proporcionaliai jų būklei“.

Teisinio veiksnumo instituto reforma Lietuvoje yra būtina. Konferencijos metu buvo pažymėta, kad Lietuva 2010 m. ratifikavo tarptautinį žmogaus teisių dokumentą – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Konvencija įtvirtiną žymų pokytį nuo protekcionizmo, paternalizmo ir globos sistemos neįgalių asmenų atžvilgiu prie šių asmenų autonomijos, jų valios ir pirmenybės realizavimo įgyvendinant pagrindines žmogaus teises. Būdama Konvencijos šalimi nare, Lietuva turi reformuotį egzistuojančią teisinio neveiksnumo sistemą atsižvelgiant į Konvencijos 12 str. reikalavimus. JT Neįgaliųjų teisių komitetas, svarstydamas eilės šalių narių (Tuniso, Ispanijos, Vengrijos, Argentinos ir kt.) ataskaitas apie Kovencijos įgyvendinimą išreiškė susirūpinimą del to, kad “nebuvo imtasi atitinkamų priemonių pakeisti globos sistemas į pagalbos priemonių priimant sprendimus sistemas, realizuojant asmens teisinį veiksnumą. Komitetas rekomendavo valstybėms ”peržiūrėti globos ir priežiūros sistemas bei imtis priemonių pakeičiant jas pagalbos priemonių neįgaliems asmenims realizuoti savo teises sistema, paremta asmens autonomijos, valios ir pirmenybės principais. Taip pat vykdyti visų atitinkamų valstybės struktūrų ir suinteresuotų asmenų mokymus apie naują teisinio veiksnumo realizavimo koncepciją neįgalių asmenų atžvlgiu”.

Be to, JT Žmogaus teisių komitetas š.m. liepos 10-11 d.d. svarstydamas trečiąją periodinę Lietuvos ataskaitą savo baigiamosiose išvadose taip pat išreiškė susirūpinimą dėl neveiksniais pripažintų asmenų situacijos Lietuvoje. Egzistuojantis neveiksnumo institutas yra kritikuojamas ir neseniai Europos žmogaus teisių teismo priimtame sprendime D.D. prieš Lietuvą dėl netinkamų teisinių procedūrų.

Todėl konferencijos metu Teisingumo viceministras T. Vaitkevičius pristatė ministerijos rengiamus siūlymus dėl šios srities reformavimo. Siūloma numatyti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu. Taip pat siūloma numatyti galimybę asmeniui, kuriam dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių sudėtinga priimti geriausius jo interesus atitinkančius sprendimus, sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį. Tuomet jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo. Numatoma pateikti svarstyti ir įstatymų pataisas, kurios užtikrins sąžiningą ir objektyvų bylų dėl asmenų veiksnumo nagrinėjimą. Siūloma numatyti, kad klausimai dėl veiksnumo apribojimo būtų nagrinėjami privalomai dalyvaujant advokatui. Taip pat siūloma įtvirtinti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teisę ne dažniau nei kas tris mėnesius prašyti peržiūrėti teismo sprendimą dėl jo veiksnumo, įtvirtinama ir teismo pareiga savo iniciatyva periodiškai peržiūrėti savo sprendimą. Siūloma numatyti ir naują veiksnumo realizavimo priemonę – išankstinį nurodymą, kuriame asmuo galėtų numatyti: asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų rūpintojais; išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai. Toks nurodymas būtų naudingas, pavyzdžiui, tada, kai asmeniui, kuris išankstinio nurodymo pateikimo metu yra veiksnus, tačiau dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių ateityje veiksnumas gali būti apribotas.

Deja, Teisingumo ministerijos pristatytuose teisinio veiksnumo reformavimo siūlymuose išlieka ir visiško neveiksnumo nustatymo galimybės asmenims su psichikos ar proto negalia. Užsienio ekspertų bei Lietuvos specialistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų manymu, tai neatitinka Konvencijos 12 str. reikalavimų, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais ir valstybės narės pripažįsta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Be to, kaip rodo kitų šalių praktika (pvz. Japonijos), išliekanti visiško neveiksnumo instituto taikymo galimybė, sudarys prielaidas teisėjams ir toliau taikyti šią neproporcingą bei asmens individualių poreikių neatitinkančią piemonę, kuri neatlieka tikrosios apsaugos funkcijos, o priežingai suvaržo asmens visas teises ir įgalina trečiuosius asmenis priimti už kitą asmenį sprendimus visose gyvenimo srityse.

Šie ir kiti teisinio veiksnumo instituto reformavimo klausimai buvo aptarti ir rugsėjo 26 d. vykusio darbinio susitikimo Teisingumo ministerijoje metu. Kartu su tarptautinės organizacijos „Psichikos sveikatos atstovavimo centro“ direktoriumi Oliver Lewis bei ekspertais Sandor Gurbai, Zuzana Durajova ir Dmitri Bartenev bei Latvijos Psichikos negalios asmenų informavimo centro ZELDA direktore Ieva Leimane-Veldmeijere buvo dar kartą pabrėžti tarptautiniai įsipareigojimai bei tarptautinių organizacijų nurodymai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi rengiant Lietuvos teisinio reguliavimo pakeitimus, reglamentuojant psichikos ir proto negalią turintiems asmenims pagalbos priimant sprendimus bei jų veiksnumo ribojimo pagrindus ir sąlygas.

Artimiausiu metu Teisingumo ministerija ketina visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateikti konkrečius teisės aktų projektų pakeitimus, susijusius su asmenų veiksnumo instituto tobulinimu.

Parengta pagal Teisingumo ministerijos pranešimą spaudai.