Lietuva ir toliau investuoja į neefektyvią sveikatos priežiūros sistemą

Šių metų balandžio 3 d. sueina treji metai kai Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Psichikos sveikatos strategiją. Strategija kaip aukščiausio lygmens politinis dokumentas apibrėžia valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus. Strategijos įgyvendinimas privalėtų tiesiogiai užtikrinti šių principų nuoseklų įgyvendinimą.

Šiandien kyla didelių abejonių dėl to, ar Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti Strategijoje įtvirtintas principines nuostatas. Per trejų metų laikotarpį mūsų valstybėje nepajudėta link Strategijoje įtvirtintų tikslų bei prioritetinių krypčių, nepriimami sprendimai, kuriais būtų siekiama pagrindinių uždavinių įgyvendinimo. Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 m. priemonių planas taip pat neįtvirtina jokių sisteminius pokyčius inicijuojančių priemonių. Priešingai, yra požymių, kad valstybės institucijų veiksmai bei resursai nukreipiami palaikyti egzistuojančią sistemą, ir netgi sustiprinami priimamais teisės aktais.

 

Strategijoje suformuluoti 6 pagrindiniai uždaviniai yra iš esmės orientuoti į dviejų pamatinių principų įgyvendinimą. Tai žmogaus teisių užtikrinimo ir sisteminių pokyčių poreikis psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Sisteminiai pokyčiai psichikos sveikatos priežiūroje orientuoti į sistemos modernizavimą, sukuriant naujus finansavimo mechanizmus, veiksmingas paslaugas bei psichikos sveikatos priežiūros rodiklių sistemą.

Žmogaus teisių užtikrinimas Strategijoje išskirtas kaip viena iš prioritetinių krypčių, o tuo pačiu ir pagrindinių strategijos siekiamų uždavinių. Žmogaus teisių užtikrinimo principas reiškia, kad turi būti užtikrintos ir nepriklausomu būdu stebimos žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, teisės. Kuo labiau pažeidžiama visuomenės grupė, tuo labiau reikia prižiūrėti jos teises. Žmonės, paliesti psichikos ar proto negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Šie žmonės privalo turėti tokias pačias žmogaus teises kaip visi visuomenės nariai.

Iki šio neleistinai daug žmonių (suaugusių ir vaikų) gyvena internatinio pobūdžio įstaigose, į kurias nuolat investuodama valstybė sukuria vis didesnę socialinių ir ekonominių problemų naštą. Jose teikiamos paslaugos prieštarauja sveikatos ekonomikos ir etikos principams, nes yra itin brangios bei sukuria terpę sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams.

Lietuvoje 2009 m. liepos 1 d. duomenimis veikė 25 didelės socialinės atskirties principu sukurtos socialinės globos įstaigos proto ir psichikos negalės asmenims (22 įstaigos, skirtos suaugusiems asmenims, 3 – vaikų įstaigos). Jose buvo 5.841 gyventojai, iš kurių 5.173 suaugę asmenys bei 668 vaikai. Daugiau nei 350 asmenų laukia eilėje patekti į socialinės globos įstaigas – vien tai rodo kad iki šiol nesukurta oraus šių žmonių gyvenimo bendruomenėje alternatyva. Internatinio pobūdžio socialinės globos įstaigų (asmenims su proto ar psichikos negalia) išlaidos valstybei dar 2007 m. sudarė 114,7 mln. Lt. Tuo tarpu sisteminius pokyčius (visuomenės) psichikos sveikatos priežiūros sistemoje numatančio dokumento – Strategijos įgyvendinimui per trejus metus yra numatyta tik 1.7 mln. Lt.

Naujai parengtas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektas taip pat nerodo valstybės pasirengimo užtikrinti Strategijoje numatytų vertybinių nuostatų įgyvendinimą. Priešingai – jis tarsi įtvirtina esančią psichikos sveikatos priežiūros sistemą, neorientuodamas jos į psichikos sveikatos paslaugas bendruomenėje, modernių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, psichoterapijos ir kitų psichosocialinių technologijų plėtrą, mažiausiai ribojančios aplinkos kūrimą, pacientų autonomijos bei valyvumo skatinimą teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, deinstitucionalizacijos proceso esančioje neefektyvioje sistemoje skatinimą.

Keisti institucinę globą alternatyviomis bendruomeninėmis paslaugomis jau ne pirmi metai (netgi dešimtmečiai) yra skatinamos visos Europos valstybės. Tačiau pastaruoju metu išaiškėja faktų, jog netgi Europos Sąjungos skiriamos fondų lėšos yra neretai panaudojamos ne naujų alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtojimui, o institucijų, skirtų ilgalaikiam asmenų su negalia gyvenimui, renovavimui ar statybai1. Tai prieštarauja Europos Sąjungos ir šalių narių politikai užtikrinti asmenų su negalia žmogaus teisių apsaugą bei jų socialinę integraciją. Tai reiškia, kad žmonės su negalia toliau išlieka atskirti nuo visuomenės ir gali tapti nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų aukomis.

Šiuo pranešimu bandoma dar kartą atkreipti valstybės institucijų bei visuomenės dėmesį į mūsų šalies įsipareigojimus tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu užtikrinti žmogaus teises visiems žmonėms bei skatina įgyvendinti valstybės priimtus strateginius dokumentus. Seniai pribrendusių permainų tokioje svarbioje srityje kaip visuomenės psichikos sveikata atidėliojimas vis brangiau kainuos mūsų valstybei ir visuomenei.

VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ kartu su partneriais Lietuvos psichologų sąjunga ir VšĮ „Mokymų, tyrimų ir vystymo centras“ įgyvendina projektą „Lietuvos psichikos sveikatos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veikla srityje koalicijos pagrindu“, bendrai finansuojamą Lietuvos Respublikos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų pagal subsidijų schemą „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“.

Daugiau informacijos:

VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė Dovilė Juodkaitė

tel.: +370 5 2715760

faks.: +370 5 2715761

1 ‘Wasted Time, Wasted Money, Wasted Lives … A Wasted Opportunity? Focus report, 2010. European Coalition for Community Living (ECCL)