Liberalų sąjūdžio programos Seimo rinkimams analizė psichikos sveikatos pjūviu

Konkretūs planai vaikų ir suaugusių psichikos sveikatai gerinti, pagalbos sistemai tobulinti, psichikos sveikatos stigmai mažinti. Tačiau… Lietuvai reikalingi tik sveiki ir stiprūs?

Prieš jus Liberalai ir jų programos Seimo rinkimams analizė psichikos sveikatos pjūviu.

Vaikų psichikos sveikata. Švietimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas gerinti emociniam mikroklimatui – žadama užtikrinti lėšas patyčių prevencijai, įskaitant ir papildomą apmokėjimą mokytojams už prevencinių priemonių įgyvendinimą. Taip pat ketinama konsultuoti mokyklas sprendžiant „psichologinės atmosferos“ iššūkius. Pakartotinai akcentuojama pagalba vaikams, turintiems specialiųjų poreikių visuose ugdymo grandyse – pritaikant erdves, didinat pedagogų gebėjimus, įtraukiant daugiau švietimo pagalbos specialistų. Neformalaus švietimo sistema turėtų ugdyti vaikų emocinį intelektą.

Didžiausias prioritetas gerinant psichikos sveikatos priežiūros sistemą – didinti paslaugų prieinamumą regionuose. Tačiau pastebimos ir sisteminės spragos. Bendrai nubrėžiama pokyčių kryptis – daugiau į asmenį orientuotos pagalbos bendruomenėje, daugiau nemedikamentinės, anonimiškos pagalbos, mažiau stacionarios pagalbos specializuotose ligoninėse. Ketinama didinti psichoterapinės pagalbos prieinamumą – tiek skiriant tam biudžeto lėšas, tiek kompensuojant paslaugas plačiai išvystytame privačiame sektoriuje. Taip pat norima skatinti bendradarbiavimą tarp bendros praktikos gydytojų ir psichikos sveikatos centrų.

Žadama siekti ir realaus JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo. Išties matomos žmonių su negalia problemos įvairiose srityse, ketinama plėtoti įvairias įtrauktį skatinančias programas. Tačiau žmonės su intelekto ir/ar psichosocialinę negalia atskirai neminimi, todėl lieka neaiškus įsipareigojimas būtent jiems. Be to, kitoje programos vietoje pristatant sąmoningo paciento koncepciją, tarp įvairių tokio paciento gebėjimų minima ir tai, kad jis geba „priimti“ savo ligą ar negalią. Taigi išlieka biomedicininė ir dichotominė nuostata – arba žmonės turi ligas ir negalią, arba neturi. Tai prieštarauja JT Neįgaliųjų teisių konvencijai, kurioje negalia yra suprantama ne kaip asmens ilgalaikiai fiziniai, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimai, bet šių sąveika su įvairiomis kliūtimis ir barjerais, trukdančiais visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.

Nors daug dėmesio programoje skiriama įvairioms žmogaus teisėms, į psichikos sveikatos klausimus iš šios perspektyvos nepažvelgiama.

Savižudybių prevencija minima, ketinama įgyvendinti prevencijos veiksmų planą, reguliariai vertinant jo veiksmingumą.

Psichikos sveikatos darbo vietoje klausimas aktualizuojamas kalbant apie mokytojų patiriamą mobingą, stresą dėl reikalavimų ir kitų iššūkių. Siekiama, kad psichologinė ir kita pagalba būtų teikiama tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Taip pat žadama prevencinių programų plėtra.

Programoje į psichikos sveikatos klausimus pažvelgiama ir iš lyčių lygybės perspektyvos. Ketinama ugdyti būtent berniukų emocinį intelektą, emocinės ir psichologinės pagalbos prieinamumą vyrams.

Visuomenės psichikos sveikatos raštingumo didinimas, skatinimas kreiptis pagalbos, negatyvaus požiūrio į psichikos sutrikimus mažinimas – visa tai yra svarbūs ir progresyvūs akcentai, deklaruojami programoje. Kita vertus, pabrėžiama ir tai, kad tik fiziškai, psichiškai, emociškai ir kitaip sveikas pilietis yra laisvas, prisideda prie valstybės klestėjimo, yra vystymosi garantas ir pan. Deja, toks sveikų ir stiprių piliečių svarbos akcentavimas kuria iliuziją, kad sunkumų neturėjimas – tai visuotinis standartas. Žinome, kad vienas iš keturių žmonių per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimus. Tai yra normali žmogiška patirtis. Todėl tikslas, kad visi būtų sveiki yra nerealistiškas, stiprina stigmą, visuomenės narių rūšiavimą ir, žinoma, neskatina kreiptis pagalbos, kai sunku, veikiau, atvirkščiai, verčia slėpti savo sunkumus. Ar tikrai partija įsigilino į galimos socialinės politikos, orientuotos į sveikus ir stiprius, pasekmes?

Taigi Liberalų partijos psichikos sveikatos gerinimo tikslai ambicingi, orientuoti į pokyčius, problematika suprantama. Tačiau žvelgiant į programos visumą lengva pastebėti ir kitokias nuostatas į sveikatą. Ar šis neatitikimas netaptų trukdžiu įgyvendinant numatytą programą?