Kreipimasis į LR Teisingumo ministrą dėl Lietuvoje egzistuojančio teisinio (ne)veiksnumo instituto reglamentavimo tobulinimo

2013 m. balandžio 22 d. VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje (GIP), Psichikos negalės atstovavimo centras (Mental Disability Advocacy Centre, MDAC, Vengrija) ir Žmogaus teisių koalicija (ŽTK) oficialiu raštu kreipėsi į LR Teisingumo ministrą Juozą Bernatonį dėl Lietuvoje egzistuojančio teisinio (ne)veiksnumo instituto reglamentavimo tobulinimo.

Lietuva yra įsipareigojusi peržiūrėti ir reformuoti pasenusį teisinį reguliavimą teisinio veiksnumo srityje, kuris Lietuvai kyla dėl tarptautinių teisės aktų nuostatų. Šiuo metu Teisingumo ministerijoje yra rengiami įstatymų nuostatų, susijusių su asmens veiksnumu, pakeitimų projektai, kuriuose svarstomi pagalbos priimant sprendimus, išankstinio nurodymo, veiksnumo tam tikrose gyvenimo srityse apribojimo institutai. Pagal jas teismas turės nurodyti sritis, kuriose neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teisės bus apribojamos. Ir šie apribojimai galės būti tokie platūs, kad iš principo reikš visišką asmens neveiksnumą, paneigiant ir apribojant jo visų teisių realizavimą. Nors parengtuose įstatymų projektuose neveiksnumo nustatymas tam tikrose srityse turės būti peržiūrimas kas vienerius metus, tačiau nėra numatytas toks privalomas peržiūrėjimas teisinio veiksnumo apribojimo atvejais. Teisingumo ministerijos rengiamame įstatymų projektų pakete vis dar paliekama galimybė neįtraukti suinteresuoto asmens į vykstantį teismo procesą dėl jo sveikatos būklės.

 

Raštą pasirašiusios organizacijos pripažįsta valstybės pastangas gerinant teisinį reguliavimą veiksnumo srityje, tačiau primena, kad Lietuva, prisijungusi prie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija), įsipareigojo imtis visų įstatymų leidybos, administracinių ir kitokių priemonių, kad būtų įgyvendintos šios Konvencijos pripažintos teisės, bei imtis visų atitinkamų priemonių, įskaitant įstatymų leidybos priemones, siekiant pakeisti ar panaikinti galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus, papročius ir praktiką, diskriminuojančius neįgaliuosius.

Siekdamos, jog Konvencijoje numatyti įsipareigojimai būtų įgyvendinami, organizacijos rašte atkreipė LR Teisingumo ministerijos dėmesį į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Komiteto (toliau – Komitetas) praktiką ir prašo užtikrinti, kad rengiant teisės aktų neveiksnumo srityje pakeitimų projektus būtų atsižvelgiama į oficialius Komiteto išaiškinimus. Pastarasis aiškiai pasisakė, kad šalys, prisijungusios prie Kovencijos (įskaitant ir Lietuvą), privalo (i) peržiūrėti globos ir rūpybos institutus reguliuojančius teisės aktus, panaikinti teisės aktus, pakeisti vyraujančią politiką ir praktiką, leidžiančias nustatyti trečiųjų asmenų globą (visiško neveiksnumo atveju) ir rūpybą pilnamečiams asmenims; (ii) imtis priemonių parengiant ir priimant tokius įstatymus, kuriais būtų keičiamas režimas, kuriuo priimami sprendimai už kitą asmenį (globos neveiksnumo atveju) į pagalbos priimant sprendimus režimą; (iii) užtikrinti visų susijusių valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, socialinių darbuotojų, teisėjų ir kitų suinteresuotų asmenų mokymą ir konsultavimą dėl bendradarbiavimo su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu, kai tai susiję su neįgaliųjų teisėmis, jų visiško teisinio veiksnumo pripažinimu ir sprendimų priėmimo su pagalba modeliu.

Komitetas taip pat išaiškino, kad pagalba priimant sprendimus apima taip pat ir pilno asmens veiksnumo ir teisės juo naudotis pripažinimą, tinkamą pritaikymą ir pagalbos prieinamumą realizuojant savo teisinį veiksnumą, bei teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų pagarbą asmens autonomijai, valiai ir pasirinkimui, taip pat sukurtų grįžtamąjį ryšį, užtikrinantį teikiamos paramos atitikimą asmens interesams.

GIP, MDAC ir ŽTK siūlo, kad į rengiamus teisės aktus būtų inkorporuotos šios nuostatos:

– nustatyti, kad pagalba priimant sprendimus turi būti paremta pasitikėjimo tarp asmenų santykiais;
– nustatyti aiškius pagalbos teikėjų vaidmenis, užtikrinant informacijos pateikimą neįgaliems asmenims padedant priimti sprendimus, taip pat teikiant pagalbą neįgaliam asmeniui santykiuose su trečiosiomis šalimis (tokiomis kaip bankai, gydymo įstaigos, darbdaviai ir t.t.);
– užkirsti kelią ir pašalinti galimus išnaudojimo, smurto ir prievartos atvejus, kaip tai apibrėžia Konvencijos 16 str.
Komitetas savo išvadose pabrėžė, kad teisė į teisinį veiksnumą yra kompleksinė, glaudžiai susijusi su kitomis Konvencijoje įtvirtintomis teisėmis. Šalys, Konvencijos narės, privalo įgyvendinti aukščiau numatytus pokyčius „gerbiant asmens teises, asmens veiksnumą, teisę sutikti ir atsiimti sutikimą dėl gydymo, teisę į teisingumo įgyvendinimą, teisę balsuoti, tuoktis, pasirinkti gyvenamąją vietą“.

Galiausiai, raštą pasirašiusios organizacijos atkreipė dėmesį į įsipareigojimus pagal Konvencijos 4(3) str., pagal kurį proto negalią turintys asmenys ir asmenys, turintys psichikos sutrikimų, taip pat juos atstovaujančios organizacijos turi būti įtrauktos į teisės aktų iniciatyvos ir leidybos procesą bei politikos, atsižvelgiant į Konvenciją, formavimą, taip pat į kitų sprendimų, susijusių su neįgaliųjų asmenų teisėmis, priėmimo procesus.

Suprasdamos, kad teisinis veiksnumas yra sritis, reikalaujanti kompleksinės teisės aktų reformos, VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje, Psichikos negalės atstovavimo centras ir Žmogaus teisių koalicija pateiktame dokumente išreiškė pasirengimą konstruktyviam bendradarbiavimui ir tolesnėms atviroms diskusijoms šia tema.

***

VšĮ “Globali iniciatyva psichiatrijoje” veikia Lietuvoje bei Rytų kaimynystės ir besivystančiose šalyse siekdama daryti poveikį politikai reformuojant psichikos sveikatos priežiūros sistemą, veikia žmogaus teisių apsaugos srityje, inicijuoja ir skatina novatoriškas psichikos sveikatos paslaugas, palaiko nevyriausybines organizacijas, veikiančias psichikos sveikatos srityje bei stiprina jas.

Mental Disability Advocacy Centre (Psichikos negalės atstovavimo centras, Vengrija) yra tarptautinė organizacija, kuri veikia gindama vaikų ir suaugusiųjų, turinčių protinę negalią ar psichikos sutrikimų, teises. MDAC labai daug dėmesio skiria valstybėms, kurios siekia reformuoti psichikos sutrikimų turinčių asmenų padėtį nustatantį teisinį reguliavimą. Mes patariame ir teikiame ekspertų išvadas vienuolikoje Europos šalių: Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje. Taip pat MDAC yra bendradarbiavusi ir su Lietuvos neįgaliaisiais bei jų teises ginančiomis organizacijomis bei ekspertais veiksnumo klausimu.

Žmogaus teisių koalicija vienija organizaciją „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, Lietuvos gėjų lygą, Lietuvos žydų bendruomenę, Lietuvos žmogaus teisių centrą, Lygių galimybių plėtros centrą, Lygių teisių ir socialinės plėtros centrą, Romų visuomenės centrą ir Žmogaus teisių stebėjimo institutą. Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios žmogaus teisių ir nediskriminacijos srityje, veikia išvien įtvirtinant žmogaus teises ir laisves, lygių galimybių bei nediskriminavimo principus Lietuvoje.