Kreipimasis dėl vaikų psichikos sveikatos ir priežiūros paslaugų bei Vilniaus krašto regioninio Vaiko raidos centro poreikio

Vilniaus miesto merui  2015 07 27

Remigijui Šimašiui  Vilnius

 

Vilniaus miesto vicemerui

Gintautui Paluckui

 

KREIPIMASIS DĖL VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATOS IR PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ BEI VILNIAUS KRAŠTO REGIONINIO VAIKO RAIDOS CENTRO POREIKIO

 

Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“, vienijanti 13 nevyriausybinių organizacijų, aktyviai veikdama vaiko teisių apsaugos srityje yra ypatingai susirūpinusi dėl vaikų psichikos sveikatos ir raidos sutrikimų paslaugų infrastruktūros Vilniaus mieste. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, psichikos sutrikimai laikomi vienais svarbiausių vaikų sveikatos sutrikimų išsivysčiusiose Europos šalyse; jų paplitimas svyruoja nuo 8 iki 23 proc., ir nuolat auga. Deja, Lietuvoje vaikų psichikos sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių tarp ES šalių, kas nestebina matant sovietinio farmakoterapinio požiūrio dominavimą sveikatos apsaugos sistemoje.

Realybė yra tokia, kad vaikų psichikos sveikatos paslaugų poreikis auga ir Lietuvoje – raidos sutrikimų turinčių vaikų skaičius viršija 90 000, ir toliau didėja. Vilniaus miesto savivaldybė turi didžiausią gyventojų populiaciją, o tuo pačiu – ir didžiausią šeimų skaičių, kurioms reikalinga kompleksinė pagalba vaikui, turinčiam raidos ar kitų psichikos sutrikimų. Nepaisant dar prieš dvidešimt penkerius metus tuometinio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro duoto pažado, kad bus įsteigti regioniniai vaiko raidos centrai, nepaisant 2008 m. patvirtinto (ir 2011 m. turėjusio būti užbaigto) Vaiko raidos centro (toliau – VRC) naujo ženkliai didesnio modernaus korpuso statybos Santariškėse, kuris turėjo apimti ir regioninį centrą Vilniaus savivaldybei, situacija įstrigusi ir blogėja. Stebime beprecedentį ginčą, kai Vaiko raidos centro steigėjas ir valdytojas VšĮ VUL Santariškių klinikos sugebėjo apeiti patvirtintus nutarimus ir ne tik nepastatyti suprojektuoto nacionalinio bei regioninio VRC Santariškėse, bet ir oficialiai siūlo atvirai diskriminacinį sprendimą.

Akivaizdu, kad 2013 m. rudenį įgriuvus neremontuojamam VRC pastato stogui (steigėjas neskyrė lėšų remontui, nes dar 2011 m. VRC iš jo turėjo išsikelti) Vilniaus m. savivaldybėje ir visoje Lietuvoje gyvenančios šeimos atsidūrė krizinėje situacijoje, nes paslaugų prieinamumas pasiekė sovietinį lygį – faktinės eilės yra 6-8 mėnesiai, nors toks laukimas reiškia skaudžius praradimus dėl laiku negautos pagalbos vaikui ir šeimai. Belieka daryti išvadą, kad VšĮ VUL Santariškių klinikos preziumuoja, jog beviltiškoje padėtyje atsidūrusios šeimos susitaikys su diskriminacija, korupcija, bei atviru tyčiojimųsi. Akivaizdu, kad milijonams eurų, kurie buvo skirti vaikams su raidos sutrikimais dingus Santariškių katile, niekas už tai neatsakingas ir neatskaitingas. Daromas spaudimas VRC sutikti su pasiūlymu keltis į Sveikatos apsaugos ministrės oficialiai netinkamu pediatrijos paslaugoms teikti pripažintą VšĮ VUL Santariškių Pediatrijos korpusą, po to, kai specialistai ir vaikai iš jo bus iškelti į naują korpusą, kuris bus pastatytas – galbūt – 2018 m. Apie regioninį centrą Vilniaus miesto savivaldybės šeimoms apskritai nebekalbama, nors jis numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakyme nr. V-816 „Dėl integruotos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Tokio korupcinio-diskriminacinio viražo, į kurį vengia (bijo?) gilintis ir aukščiausi šalies vadovai, dar nesame matę.

Tačiau taip pat matome šios kadencijos Vilniaus m. Tarybos, Mero bei Vicemero aktyvias ir progresyvias pastangas modernizuoti savivaldybę bei jos teikiamas paslaugas, ryškų vedantį vaidmenį deinstitucionalizacijos procese, skaidrų ir atvirą darbą su ekspertais bei NVO. Labai tikimės, kad Vilniaus miesto politikų dėmesio nusipelnys klausimai, kodėl vaikai su raidos sutrikimais atvirai diskriminuojami, kaip gali be pėdsako dingti numatyti pastatai bei pinigai, ką daryti trejus metus dešimtims tūkstančių šeimų ir ką galima padaryti nedelsiant. Mes tikime, kad jei VšĮ VUL Santariškių klinikos bei LR SAM paradoksaliai nebelaiko vaiko raidos sutrikimų gydymo pediatrijos dalimi, jei jie gali apgauti ir diskriminuoti šias šeimas, tai Vilniaus m. savivaldybės požiūris kitoks.

Turint omenyje, kad žalą daugybei vaikų ir šeimų atnešiantys sprendimai priimami dabar, prašome neatidėliotino susitikimo, kurio metu galėtume aptarti įmanomus variantus. Greičiausias ir sąžiningai bendradarbiaujant konstruktyviausias variantas būtų Vilniaus m. sutrikusio vystymosi kūdikių namų pertvarkymas į regioninį Vilniaus savivaldybės VRC filialą, šį sprendimą įtraukiant į šiuo metu rengiamą Vilniaus miesto institucinės globos pertvarkos planą.

Šalyje vykstant deinstitucionalizacijos procesui, dar 2014 m. vasario 14 d. SADM ministrės įsakymu patvirtintame 2014-2020 veiksmų plane dėl perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams yra numatyta pertvarkyti sutrikusio vystymosi kūdikių namus Vilniuje. Manome, kad šios įstaigos pertvarka, įkuriant antrinio sveikatos lygio daugiafunkcinį raidos centrą Vilniaus mieste ne tik būtų tiesioginė labai reikalinga pagalba dešimtims tūkstančių Vilniaus m. savivaldybės šeimų, tačiau ir galėtų duoti postūmį pokyčiams kituose miestuose, plėtojant modernias psichikos sveikatos paslaugas, moksliškai pagrįstas terapijas raidos sutrikimų turintiems vaikams, kuriant “atokvėpio” paslaugų sistemą šeimoms ir kitas gyvybiškai reikalingas kompleksines paslaugas.

Mes, žemiau pasirašiusios nevyriausybinės organizacijos esame pasirengę šių itin jautrių klausimų aptarimui neatidėliotinai, tad labai tikimės greitos ir konstruktyvios reakcijos dėl diskusijos artimiausiu metu.

 

Daugiau informacijos:

Lina Sasnauskienė, 8 620 20 665

 

Pagarbiai.

Neformalios nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Už vaiko teises“ vardu,

Koalicijos Tarybos pirmininkė

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos

Vaiko interesų atstovavimo patarėja

Virginija Pleckevičienė

 

Koalicijai pirmininkaujanti organizacija

„Žiburio” labdaros ir paramos fondas

Generalinė direktorė Lietuvai

Kristina Stepanova

 

Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” – tai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija, kurios misija yra skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.

Vizija – valstybė, kurioje kiekvienas vaikas turi lygias galimybes pilnai naudotis visomis savo teisėmis.

Koalicija vienija šias nevyriausybines organizacijas:

1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas

2. Labdaros paramos fondas „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“

3. „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas

4. Viešoji įstaiga „Paramos vaikams centras“

5. Viešoji įstaiga „Psichikos sveikatos perspektyvos“

6. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“

7. Viešoji įstaiga „Vaikų linija“

8. Asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“

9. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“

10. Viešoji įstaiga „Šeimos santykių institutas“

11. Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“

12. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“

13. Viešoji įstaiga „Vaiko labui“