Kaip keistųsi psichikos sveikatos paslaugos, jei jose dirbtų savitarpio paramos teikėjai?

Kas yra savitarpio parama ir kaip ji apibrėžiama?

Tai apima paramos teikimą psichikos sveikatos sunkumus ir/ar sutrikimus patiriančiam asmeniui naudojantis savo pačio unikalia patirtimi ir išgyvenimais. Savitarpio parama gali būti teikiama tiek asmeniniame kontekste, tiek psichikos sveikatos sistemos rėmuose (pavyzdžiui, savitarpio paramos teikėjai yra įdarbinami į psichiatrines ligonines ir dirba drauge su kitais ten esančiais specialistais: gydytojais psichiatrais, slaugytojais). Savitarpio paramos esminis elementas – tai abipusio, lygiaverčio santykio kūrimas. Tokiame santykyje nauda yra ne tik asmeniui, kuris gauna paramą, bet ir jos teikėjui.

Tikslinis savitarpio paramos diegimas yra žmogaus teisėmis grįstų principų taikymas, atsigavimo modelio dalis. Čia orientuojamasi į žmogų kaip visumą, o ne į jo problemą ir/ar į jį kaip į problemą.

Kaip kitos šalys įgyvendina savitarpio paramą sveikatos sistemoje?

Europoje daug šalių sėkmingai ir jau ilgą laiką įgyvendina savitarpio paramą. Gerosios patirties nusprendėme atsivežti iš kolegų Islandijoje, kurių kelionė savitarpio paramos diegimo link yra neseniai prasidėjusi. 2024 metų lapkritį į Lietuvą atvyko ekspertai iš Islandijos nevyriausybinės organizacijos Traustur Kjarni, savitarpio paramos teikėjai bei psichikos sveikatos paslaugų atstovai iš Nacionalinės Islandijos ligoninės.

Vizito metu vyko reikšmingi susitikimai Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Antakalnio poliklinikoje ir Sveikatos apsaugos ministerijos psichikos sveikatos skyriuje. Kiekvienas susitikimas buvo skirtas dalytis patirtimi ir gilintis į praktinius savitarpio paramos sistemos kūrimo aspektus.

Pasidalijimus įžvalgomis galite išgirsti trumpame filmuke.

Bendrakūrystės sesija ir rekomendacijos savitarpio paramai bei atsigavimui

Vizito metu buvo surengta ir bendrakūrystės sesija, kurios tikslas buvo drauge su įvairių sričių atstovais iš Lietuvos bei Islandijos aptarti, ko reikia norint sėkmingai įgyvendinti savitarpio paramą bei atsigavimą psichikos sveikatos sektoriuje bei kokių iššūkių gali kilti. Džiaugiamės, kad šioje sesijoje dalyvavo įvairių sričių atstovai: psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, socialinės globos įstaigų atstovai, asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų patirties, ekspertai iš Islandijos.

Su rekomendacijomis galite susipažinti čia.

Projektas įgyvendintas gavus Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje „Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rėmimo programos” finansavimą.