Kaip kalbėti apie pabėgėlių iš Ukrainos psichikos sveikatą?

Karas Ukrainoje, tiek dėl užsitęsusio konflikto, tiek dėl to, kad milijonai žmonių paliko namus, lėmė didžiulius iššūkius žmonių psichikos sveikatai. Tiek Ukrainos gyventojų, tiesiogiai nukentėjusių nuo konflikto, tiek migrantų ir migrančių, išvykusių ieškoti saugumo kaimyninėse šalyse.

Žiniasklaidos priemonės atlieka svarbų vaidmenį formuojant visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą ir žmones, nukentėjusius nuo šio karo.

Atsakinga žurnalistika gali sumažinti stigmą ir skatinti supratimą.

Keletas patarimų žurnalistėms ir žunalistams.

1.      NE VISI ATVYKĘ IŠ TOS PAČIOS ŠALIES YRA VIENODI

Kiekvieno asmens tapatybę formuoja daugybė veiksnių, pavyzdžiui, lytis, amžius, socialinė ir ekonominė padėtis. Migrantai ir pabėgėliai turi skirtingas tapatybes ir gyvenimo patirtį. Būtų klaidinga juos apibrėžti tik pagal migranto statusą. Tuomet ignoruotume visą sudėtingą istorijų ir tapatybių audinį.

• Atkreipkite dėmesį į dažnai užmirštamą faktą, kad ne visi pabėgėliai ir pabėgėlės nuo karo Ukrainoje yra etniniai ukrainiečiai.
• Jūsų pasakojamose istorijose gali atsispindėti ne stereotipai, o daugialypės tapatybės.
• Vartokite pagarbius terminus migrantams ir pabėgėliams įvardinti, pavyzdžiui, nereguliarūs migrantai (vietoj nelegalūs migrantai).

2.      POVEIKIS PSICHIKOS SVEIKATAI

Daugelis pabėgėlių yra patyrę trauminių įvykių savo gimtosiose šalyse arba migracijos metu. Be to, prisitaikymas prie naujos šalies gali būti psichologiškai sudėtingas. Tačiau dažnai susiduria su kliūtimis gauti pagalbą – dėl kalbos barjero, paslaugų neprieinamumo, žinių, kaip naudotis sveikatos sistema trūkumo, kultūrinių tabu kalbėti tam tikromis temomis ir kt.

• Parodykite, kad pripažįstate sunkias patirtis.
• Naudokite etišką psichikos sveikatos žodyną, pavyzdžiui: „ukrainietė, turinti psichikos sveikatos sunkumų patirties“ (vietoj klaidinančio ir netinkamo „psichikos liga serganti ukrainietė“).
• Venkite sensacingų antraščių, kurios kursto baimę ar kitas stiprias emocijas.
• Nedarykite apibendrintų išvadų apie migrantų psichikos sveikatą. Ne visi žmonės, patyrę tuos pačius dalykus, jausis vienodai.
• Visada aptardami sunkumus kalbėkite apie egzistuojančią pagalbą.

3.  JAUTRESNIS BENDRAVIMAS SU PAŠNEKOVĖMIS AR PAŠNEKOVAIS

Informuotas sutikimas ir pagarba privatumui bei riboms išskirtinai svarbi bendraujant su pažeidžiamomis grupėmis, įskaitant pabėgėlius bei migrantus, žmones, turinčius psichikos sveikatos sunkumų patirties.

• Informuotas sutikimas reiškia žmogus suprato, su kuo sutinka – kur ir kokia informacija, nuotraukos bus viešinamos. Iš anksto įspėkite, apie ką klausinėsite. Visada suteikite galimybę peržiūrėti ir pakomentuoti galutinį straipsnį ar vaizdo įrašą prieš paskelbiant viešai.
• Nespauskite suteikti daugiau informacijos nei žmogus jaučiasi galintis suteikti. Gerbkite pasirinkimus.

4.     PATIKIMA INFORMACIJA APIE PSICHIKOS SVEIKATĄ

Užtikrinkite, kad savo straipsniuose ar kitoje paruoštoje medžiagoje būtų vadovaujamasi patikimais šaltiniais – ne tik kalbant apie tarptautinę politiką. Psichikos sveikatos sunkumai pernelyg dažnai pristatomi kaip ligos ar medicininės problemos, atsirandančios dėl smegenų ar genetinės struktūros pažeidimų, kuriuos galima kontroliuoti vaistais ar netgi naudojant prievartines priemones. Tokį klaidingą požiūrį apie psichikos sveikatą ir atspindi smegenų iliustracija. Visgi esame socialinės būtybės ir, jei paklaustumėte žmonių, iš kur kilo jų psichikos sunkumai ar psichologinė kančia, dauguma pasakos apie įvykius (pavyzdžiui, karą, migraciją, ištikusius finansinius sunkumus ir kt.), kurie sutrikdė jų gyvenimą.

Parengta pagal Mental Health Europe Gaires žurnalistams.

Projektą parėmė Europos programa integracijai ir migracijai (EPIM), bendra Europos organizacijų tinklo (NEF) iniciatyva. Vienintelė atsakomybė už projektą tenka jo įgyvendintojams, o turinys nebūtinai atspindi EPIM, NEF ar EPIM partnerių fondų pozicijas.