Dveji metai intensyvios psichikos sveikatos ir žmogaus teisių advokacijos: stiprėjanti pilietinė visuomenė

Nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuva ėjo ir tebeina vingiuotu keliu link šiuolaikinio psichikos sveikatos supratimo, pagarbos žmogaus teisėms įtvirtinimo ir modernių psichikos sveikatos paslaugų išvystymo. Nors 2007 metais ir priimta modernius psichikos sveikatos priežiūros principus atitinkanti Lietuvos psichikos sveikatos strategija, o 2010 metais – ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, pradinis entuziazmas atsikratyti ydingo sovietinės sistemos palikimo blėso susiduriant su gilesnėmis nei tikėtasi kultūrinėmis traumomis, politinės valios trūkumu ir pačios sistemos inertiškumu. Taigi pastarąjį dešimtmetį psichikos sveikatos klausimai valstybėje nebuvo prioritetizuojami, visuomenės nariai tyliai susitaikė su nevykdomomis reformomis, nekokybiškomis paslaugomis, žmogaus teisių pažeidimais, nesprendžiamomis visuomenės sveikatos krizėmis (savižudybių, alkoholio vartojimo problemomis), o atsakingos valdžios institucijos nepatyrė svaraus postūmio imtis neatidėliotinų reformų.

Reaguodama į tokią situaciją 2014 metų pabaigoje VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ pradėjo vykdyti projektą „Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių advokacijos Lietuvoje link: NVO rolė“. Šiuo projektu siekta išjudinti sustingusius psichikos sveikatos sistemos modernėjimo procesus, prisidėti prie demokratijos ir socialinio teisingumo plėtros, o tam įgyvendinti visų pirma pasiryžta stiprinti pilietinę visuomenę.

Baigiantis šiam projektui, vertiname, kad vienas iš didžiausių jo pasiekimų – tai nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijų veikla. Suburtos koalicijos „Už vaiko teises“ ir „Psichikos sveikata 2030“ apjungė savo sričių ekspertus ir nevyriausybines organizacijas, vienijamus šiuolaikiško požiūrio į psichikos sveikatą ir žmogaus teises. Tokiu būdu ne tik sukurta erdvė idėjomis dalintis ir diskusijoms vykti, bet ir sustiprintas pats pilietinės visuomenės vaidmuo – projekto metu „Psichikos sveikatos perspektyvos“ kartu su koalicijomis gludino savo pozicijas ir ėmėsi koordinuotų veiksmų įsitraukiant į politinius procesus. Parengtos ir išsiųstos dešimtys raštų sprendimų priėmėjams, įvykdyta dar daugiau susitikimų su įvairių ministerijų, Prezidentūros, Europos Parlamento, Vilniaus miesto valdžios atstovais, dalyvauta ministerijų suburtose darbo grupėse. Šiuose susitikimuose atstovauta būtent NVO pozicija ir ginamos žmonių, turinčių proto ar psichosocialinę negalią, taip pat psichikos sveikatos sistemos paslaugų vartotojų ir vaikų teisės. Šiemet taip pat kreiptasi į visas partijas, raginant į naujas rinkimines programas įtraukti psichikos sveikatos prioritetus ir siūlant tam reikalingas ekspertines žinias.

Viena dalis koalicijų veiklos buvo nulemta siekio operatyviai reaguoti į politines ar visuomenines aktualijas, kita dalis buvo nuoseklus ir tikslingas įsisenėjusių problemų klibinimas. Nors Lietuvoje atlikti reikalingi teisiniai žingsniai ir naudojamos ES struktūrinių fondų lėšos socialinių globos namų reformai vykdyti, jos rezultatai kol kas nėra matomi, o skaidrumas ir kokybė kelia abejonių. „Psichikos sveikatos perspektyvų“ prieš metus atlikta reformos stebėsena parodė tokį patį kaip ir prieš 10 metų stagnacinį požiūrį į gyventojų teisės gyventi bendruomenėje užtikrinimą. Suaugusieji ir vaikai vis dar atskirti nuo visuomenės įstaigose, kuriose neužtikrinamas žmogaus orumas, nesuteikiama pasirinkimo laisvė ir augimo galimybės. Nesant alternatyvių bendruomeninių paslaugų proto ar psichosocialinę negalią turintys asmenys tebepatenka į stacionarios globos sistemą ir netgi yra priversti laukti eilėse į šias ydingas įstaigas. Pavieniais atvejais į visuomenės akiratį prasiveržia informacija apie grubius žmogaus teisių pažeidimus socialiniuose globos namuose (pavyzdžiui, „Psichikos sveikatos perspektyvų“ viešintas suvaržymo priemonių naudojimo atvejis), tačiau net ir darbuotojų geranoriškumas ar atnaujinti pastatai nepakeičia žmogaus teisių pažeidimų kultūros. Projekto metu siekta informuoti visuomenę apie šias problemas, jas neseniai pabrėžė ir JT Neįgaliųjų teisių komitetas, vertinęs negalią turinčių asmenų situaciją Lietuvoje.

Dar vienas svarbus projekto pasiekimas – tai kartu su koalicija „Psichikos sveikata 2030“ paruoštas „Lietuvos psichikos sveikatos strategijos ir savižudybių prevencijos alternatyvus priemonių planas 2016-2018 m.“, kuris pristatytas visuomenei ir sprendimų priėmėjams 2015 m. gegužės mėn. LR Seime surengtos konferencijos metu. Viešai pristatytame ir diskusijai pateiktame plane įvardinti konkretūs, realistiški ir įgyvendinami žingsniai, kuriuos reikalinga atlikti stiprinant vaikų psichikos sveikatą, plėtojant bendruomenines paslaugas, pertvarkant pirminės psichikos sveikatos priežiūros sistemą bei vykdant savižudybių prevenciją. Nors politinės valios siūlymams įgyvendinti tuo metu pritrūko, pasiekimu galime laikyti jau vien šių tikslų ir siūlomų sprendimų konsolidavimą ir intensyvų aptarimą viešajame diskurse. Išankstinius lūkesčius pranoko didžiulis visuomenės susidomėjimas ir po konferencijos kilusios diskusijos viešojoje erdvėje.

Įtraukti visuomenę į diskusiją apie psichikos sveikatą, atskleisti, kuo šie klausimai aktualūs – tikrai ne mažiau reikšmingas projekto vykdymo metu keltas tikslas. Nuolat viešindama tarptautinių organizacijų skelbiamas pozicijas ir reakcijas į Lietuvos aktualijas, „Psichikos sveikatos perspektyvos“ beveik dešimtį kartų padidino sekančiųjų naujienas skaičių socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje pasirodė daugiau kaip 100 straipsnių, susijusių su projekto veikla ar skirtų gilinti visuomenės supratimui apie psichikos sveikatą. Nemažai bendrauta ir su pačiais žurnalistais siekiant, kad psichikos sveikatos temomis būtų kalbama tinkamai, nediskriminuojant pažeidžiamų asmenų. Užmegztų kontaktų dėka, kai kurie žurnalistai nuolat kreipiasi kompetentingų komentarų. Siekiant plėtoti mokymų su psichikos sveikata susijusiomis temomis pardavimus, buvo sukurta virtuali platforma, palengvinanti tokių mokymų organizavimą.

Galima drąsiai sakyti, kad projekto metu sustiprėjo „Psichikos sveikatos perspektyvų“ organizacija, turėjusi galimybę išgryninti savo strategiją ir tikslus. Reikalingų advokacijos įgūdžių įgijo ir taip pat sutvirtėjo ekspertų bei visuomeninių organizacijų koalicijos. Iš lėto, bet nuosekliai kinta viešasis diskursas psichikos sveikatos klausimais ir pradeda atsirasti ženklų, kad sąstingį galima išjudinti, o pokyčiai ne tik būtini, bet ir įmanomi.

Projektą „Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių advokacijos Lietuvoje link: NVO rolė“ finansavo Europos NVO programa „EEA Grants“