Darbo partijos programa Seimo rinkimams psichikos sveikatos pjūviu

Aštuonerius metus iš vienos programos į kitą vis perkeliami teiginiai apie psichikos sveikatą ir žmones su negalia lieka fragmentiški. Vis dar kyla abejonė, ar teisingai suprantama, kas yra ta psichikos sveikata.

Žvelgiame į Darbo partijos programą Seimo rinkimams psichikos sveikatos pjūviu.

Vaikams programoje dėmesio tikrai skiriama, daugiausia kalbant apie bendrus vaiko teisių apsaugos klausimus. Specifiškai psichikos sveikatos kontekste žadama „kovoti“ su patyčiomis ir smurtu mokyklose pasitelkiant „visas įmanomas programas ir iniciatyvas“, „kontroliuojant“ jų efektyvumą. Tam taip pat bus didinamas psichologo ir psichiatro paslaugų prieinamumas ir kokybė, ypač, kaip teigiama, prastėjančios jaunimo psichikos sveikatos kontekste.

Neišreikštas tikslas tobulinti psichikos sveikatos priežiūros sistemą. Tik minima nedetalizuota psichosocialinės bei psichologinės pagalbos plėtra.

Žmonėms su negalia daugiausia dėmesio skiriama siekiant sudaryti sąlygas dalyvauti darbo rinkoje. Ketinama peržiūrėti „integracijos sistemą“ ir teisinę bazę atsižvelgiant į JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Tačiau žmonės su intelekto ar/ir psichosocialine negalia atskirai neminimi. Taigi neaišku, ar bus rūpinamasi ir jų integracija. Be to, ir pats žodis „integracija“ nėra pilnai atitinkantis Lietuvos 2010 m. ratifikuotos JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Joje numatoma žmonių su negalia įtrauktis.

Žmogaus teisių ir psichikos sveikatos sąsajos nėra nubrėžtos, į psichikos sveikatos stigmą neatkreiptas dėmesys. Beje, programoje vardinama visa aibė priežasčių, dėl kurių žmonės patiria diskriminaciją, įskaitant ir priklausymą partijoms. Tokiu būdu demonstuojama, kad teisinė ir etinė sąvokos „diskriminacija“ reikšmė nėra suvokiama. Be to, nuvertinama realią diskriminaciją patiriančių žmonių patirtis. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sunkumų ar intelekto ir/ar psichosocialinę negalią, tarp galimai diskriminaciją patiriančiųjų nepaminėti. O tai viena iš grupių, susiduriančių su labiausiai neigiamomis visuomenės nuostatomis.

Savižudybių paplitimas Lietuvoje partijos paminėtas tarp didžiausių problemų, tačiau dėmesys savižudybių prevencijai nepatikslintas ir nedetalizuotas, minimas tik narkotikų paklausos mažinimo kontekste, greta abstraktaus siekio ugdyti bendruomeniškumą ir solidarumą.

Psichikos sveikatos darbo vietoje klausimas nepaliečiamas.

Išlaikytas dar 2016 m. programoje įrašytas tikslas vykdyti „psichinės sveikatos kontrolės programas“ kartojamas ir šiemet. Ar lygiai tais pačiais žodžiais kaip ir prieš keturis metus, partija raginanti ne stiprinti, o kontroliuoti visuomenės psichikos sveikatą, turi galimybių spręsti sistemines problemas?