Geroji Utenos vaikų globos namų praktika – deinstitucionalizacijos link, nelaukiant nurodymų iš aukščiau

Lietuvoje trūksta efektyvumo dirbant su socialinės rizikos šeimomis, o dažniausia praktika – vaiko paėmimas iš šeimos ir apgyvendinimas institucijoje, iš kurios jis retai turi galimybę grįžti į savo šeimą, apsigyventi įtėvių arba globėjų šeimoje.

2015 metų pradžios įvykiai – seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose.– patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, įvykiai pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos. Vaiko teisių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ne vieną dešimtmetį sutartinai konstatuoja: permainos vyksta lėtai, globos sistema yra inertiška, trūksta tiek politinės valios keičiant sistemą, tiek realių pastangų ir iniciatyvų iš darbuotojų pusės.

Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekusių į globos įstaigą būdami labai jauno amžiaus, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situacija – paimti vaiką valstybės globon. Vaikų psichiatro prof. Dainiaus Pūro teigimu, globos įstaigose vaikystę praleidę žmonės turi mažiau gyvenimo teikiamų galimybių, todėl jie labiau linkę į nusikalstamą veiklą <…> vaikai dargi užauga su didesniu polinkiu į asocialų elgesį, prisirišimo sutrikimus, susiduria su sunkumais intymiuose santykiuose ir tėvo arba motinos vaidmenyse.

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms. Tuo tarpu rekomendacijos, kuriomis siekiama apsaugoti be globos likusius vaikus, nurodo, jog pats geriausias nekintamas sprendimas vaikui yra jo grąžinimas į šeimą ir to reikia siekti, net jei vaiko biologinė šeima neatrodo ideali ar jos papročiai ir gyvenimo būdas skiriasi nuo visuomenėje paplitusių normų. Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nusistatymą, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kurių dėka jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetu. Lietuvoje gerosios patirties šioje srityje stinga, ypatingai vaikų globos namuose, izoliuojančiuose vaikus nuo biologinės šeimos, tačiau įstaigos yra skirtingos, pasitaiko sėkmingiau už kitus veikiančių pavienių atvejų.

Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų dirbanti įstaiga Lietuvoje – dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai. Per beveik 100 gyvavimo metų globos namai keitė ne tik veiklos vietą. Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 metų ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Tuo metu dar nebuvo strateginių pertvarkos dokumentų, o deinstitucionalizacijos idėjas aptarinėjo tik aktyvių nevyriausybinių organizacijų, o ne valdžios institucijų atstovai. Tiesa, reikia paminėti, kad iki 2012 m. įstaiga vadinosi Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras, tačiau ją reorganizavus su Utenos vaikų globos namais sėkmingą veiklą tęsia su pastarosios įstaigos pavadinimu.

Globos namų direktorės Dianos Deveikienės teigimu, šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes kad ir kaip gerai būtų aprūpinti globos namai, kad ir koks visapusiškas dėmesys vaikui būtų skiriamas, tėvų dėmesio niekas neatstos. Ir tik tuomet, kai tikrai aišku, jog vaikui jo biologinėje šeimoje augti dėl vienų ar kitų priežasčių yra neįmanoma ar nesaugu, yra aktyviai užsiimama globėjų paieška ir darbu su jais.

Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius. Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku. Juos nuolatos stebi ir konsultuoja specialistai, kurių pagrindinis tikslas – sudaryti galimybę šeimoms išsaugoti teisę į vaikų globą, išvengiant kraštutinio sprendimo paimti vaiką iš šeimos ir apgyvendinti vaikų globos namuose.

Tėvams, kurie kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, įgalinančių juos saugiai ir sėkmingai auginti vaikus, kurti pagarbius tarpusavio santykius, efektyviai įveikti iškylančius neaiškumus ir sunkumus, sudarytos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus. Dažna problema šeimoje – vyro smurtinis elgesys, taigi stengiamasi tokį elgesį išgyvendinti ir kurti gyvenimą be smurto ir žmogaus teisių pažeidimo prieš artimuosius. Tad nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurios tikslas – suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams. Krizių centre teikiamos socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams bei jo šeimos nariams. Taip pat organizuojamos individualios ir grupinės konsultacijos smurtinio elgesio keitimo programose. Vyrų krizių centras bendradarbiauja su Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Utenos skyriumi. Organizuojami užsiėmimai, kurių metu mokoma savikontrolės metodų.

Lietuvos visuomenė turi daug išankstinių nuostatų ir neteisingų stereotipų, susijusių su globos netekusių vaikų įsivaikinimu, vienas jų – jog tapti globėju yra sunku. Nuo 2008 m. globos namų specialistės ne tik veda globėjų ir įtėvių mokymus, o taip pat ir ieško naujų globėjų bei dalijasi gerąja patirtimi. Jų siekiamybė – kad vaikus globotų šeimos ar pavieniai globėjai, kas nutinka vis dar ganėtinai retai. Aktyviai vykdomoje globėjų ir įtėvių rengimo programoje dalyvauja Zarasai, Kupiškis, Molėtai, Rokiškis, Ukmergė ir Utena. Šios programos metu psichologai individualiai konsultuoja globėjus, įtėvius, globojamus vaikus, specialistus, veda grupinius užsiėmimus stiprinant pozityvią tėvystę.

Globos namai užsiima ir visuomenės švietimo veiklomis, stengiasi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su bendruomenę, tokiu būdu mažinant juose gyvenančių vaikų diskriminavimą. Vykdomos įvairios kultūrinės, sporto, veiklos, prisidedama prie visuomeninių akcijų (pvz.: Maisto banko). Pastebėta, jog užmegzti glaudūs ryšiai su globotinių mokymo įstaigomis ženkliai prisidėjo prie vaikų mokymosi pasiekimų pagerėjimo, vaikai skatinami lankyti įvairius būrelius.

Dar 2012 m. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. – Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 m. veiksmų planą. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad veiksmų planą būtina įgyvendinti neatidėliojant, tačiau apgalvotai ir atsakingai. Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos ir iki 2020 m. kuo labiau sumažinti vaikų, kurie auga globos namuose, skaičių.

Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas – sustiprinus šeimą sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Todėl šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, pagerinti vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose. Vien per 2013 metus, 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas. Tikėtina, jog pradėjus realius pertvarkos veiksmus „iš viršaus“, kurios šiais metais planuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Utenos vaikų globos namų praktika „iš apačios“ bus realius pertvarkos rezultatus užtikrinantis veiksnys. Reformuojamų įstaigų darbuotojų teigiamas požiūris ir vertybės, orientuotos į tai, kad vaikai turi augti šeimose, tokia pozityvi praktika gali ženkliai paspartinti deinstitucionalizacijos procesus Lietuvoje ir taip pat padėti tokių įstaigų darbuotojams puikiai persikvalifikuoti teikiant reikalingą pagalbą bendruomenėje.

Kviečiame žiūrėti video: