Dar neseniai patirtos pandemijos metu aplinkos konteksto poveikį pajutome itin akivaizdžiai. Dėl to buvo pradėta daugiau kalbėti apie visų mūsų psichikos sveikatą.

Svarbu suprasti, kad jeigu psichikos sveikata susijusi su visu tuo, kas vyksta aplink mus, reagavimas į sunkumus taip pat negali apsiriboti pavieniais psichikos sveikatos centrais.

2023 m. Europos Komisija pristatė „Visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą“. Tai iniciatyva, kurios tikslas – stiprinti holistinį požiūrį į psichikos sveikatą ir integruoti psichikos sveikatos stiprinimą į visas politikos sritis – nuo urbanistikos iki švietimo.

Visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą kertiniai elementai:

• tinkama ir veiksminga prevencija bei stigmos mažinimas;
• prieinamos psichikos sveikatos paslaugos – kokybiškos ir įperkamos;
• įtrauktis į visuomenę atsigavimo kelyje.

Tai taip pat stiprus signalas stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą – laikas įvairių sričių specialistams iš skirtingų įstaigų ir institucijų susėsti prie vieno stalo.

2026 m. pradžioje pakvietėme Lietuvos specialistus geriau susipažinti su visapusišku požiūriu į psichikos sveikatą.

Iš viso surengėme 8 mokymus. Pradedančiųjų mokymai truko dvi dienas, o pažengusiųjų – vieną dieną. Sulaukėme neregėto susidomėjimo. Iš viso mokymuose dalyvavo beveik 200 specialistų iš 30 Lietuvos vietovių. Dalyviai atstovavo psichikos sveikatos priežiūros, socialinio darbo, teisingumo, švietimo ir kitoms profesinėms sritims.

Mokymų dalyviai džiaugėsi ne tik gauta informacija, bet ir galimybe diskutuoti tarpsektorinėse mokymų grupėse, kartu analizuoti pateiktus atvejus bei aptarti savo praktines patirtis.

Svarbiausios mokymų temos:

• žmogaus teisėmis grįstas požiūris į psichikos sveikatą;
• tarpsektorinio bendradarbiavimo gerinimas teikiant pagalbą žmonėms, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų;
• atsigavimo samprata ir jos praktinis pritaikymas;
• pasirūpinimas savimi dirbant su sunkumų patiriančiais žmonėmis.

Šiuos mokymus finansavo Europos Sąjunga. Jie organizuoti bendradarbiaujant su projektu EU-PROMENS. Šis projektas įgyvendinamas kaip viena iš 20 Europos Komisijos pavyzdinių iniciatyvų pagal visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą. EU-PROMENS įgyvendina „GFA Consulting Group GmbH“ (Vokietija, grupės lyderė), Trimbos institutas iš Nyderlandų ir „Mental Health Europe“ iš Belgijos.

EU-PROMENS projektas baigėsi, tačiau Lietuvos specialistų poreikis stiprinti žinias šioje srityje išlieka. Todėl kviečiame susisiekti, jei norėtumėte įsigyti šiuos mokymus. Dėl daugiau informacijos rašykite: aurelija.auskalnyte@perspektyvos.org

Jautrus reagavimas gali tapti pirmuoju žingsniu į saugumą ir pagalbą.

„Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovė ir šios temos ekspertė dr. Ugnė Grigaitė akcentuoja:

„Smurtas artimoje aplinkoje yra paplitęs pandeminio masto reiškinys, lemiantis kelis kartus didesnę psichikos sveikatos sunkumų riziką. Tai reiškia, kad specialistės ir specialistai, teikiantys psichikos sveikatos ar emocinę pagalbą, neretai susidurs su tokią patirtį išgyvenusiais žmonėmis. Todėl itin svarbu vadovautis traumai ir smurto patirčiai jautrios pagalbos teikimo principais.“

Pristatome nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems, norintiems padėti, skirtą informacinę brošiūrą su patarimais apie tai, kaip tinkamiau atliepti šią temą teikiant emocinę, psichikos sveikatos ar kitokią pagalbą.

Parsisiųskite brošiūrą čia.

Informacinė brošiūra parengta įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Drauge prieš tylą – NVO stiprinimas ir pagalbos teikimas moterims, atsidūrusioms smurto artimoje aplinkoje bei psichikos sveikatos sunkumų ar negalios sankirtoje”, kurį įgyvendina „Psichikos sveikatos perspektyvos“ kartu su partneriais „Mėlynas mėnuliu” ir „Bendruomenės iniciatyvų centru”.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.

Lankstinuke kviečiama trumpam sustoti ir įsivertinti, kaip žmogus jautėsi ar elgėsi per pastarąsias dvi savaites – ar vargino liūdesys, nerimas, miego ar susikaupimo sunkumai, socialinis atsiribojimas, žalingi įpročiai ar fiziniai negalavimai. Jei atpažįstami keli iš šių požymių, tai ženklas, kad svarbu labiau pasirūpinti savimi ir, jei reikia, kreiptis pagalbos

Taip pat lankstinuke pateikiami paprasti, praktiški patarimai, kaip galima padėti sau kasdien – palaikyti miego ir valgymo ritmą, daugiau judėti, grįžti prie anksčiau džiuginusių veiklų, pasikalbėti su artimu žmogumi ar užrašyti savo jausmus. Pabrėžiama, kad liūdesys gali būti natūrali būsena, tačiau užsitęsęs liūdesys neturėtų būti ignoruojamas

Jeigu liūdesys trunka ilgai, lankstinuke aiškiai ir suprantamai paaiškinama, į kokius specialistus galima kreiptis – šeimos gydytoją, psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą, ir kuo skiriasi jų teikiama pagalba. Taip pat nurodoma, kur rasti daugiau informacijos ir pagalbos galimybių.

Šis lankstinukas yra skirtas priminti, kad pagalba egzistuoja, o jaustis sunkiai – nėra gėda. Kviečiame susipažinti su lankstinuku, dalintis juo su kolegomis, pacientais ar artimaisiais ir prisidėti prie atviresnio, palaikančio požiūrio į psichikos sveikatą. Lankstinuką gali atsisiųsti čia.

Šie lankstinukas išleistas dėka Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamo projekto „Psichikos sveikatai jautri pagalba – sveikatos, švietimo ir socialinėje srityje dirbančių specialistų stiprinimas”.

Mokymai ir pasiekti rezultatai
2024 m. įgyvendinome 8 psichikos sveikatos raštingumo mokymus, kuriuose dalyvavo 150 specialistų ir savanorių iš socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos sektorių.

Dalyviai dalijosi pozityviais atsiliepimais, pabrėždami, kad gyva ambasadoriaus patirtis padėjo į psichikos sveikatą pažvelgti naujai, suteikė daugiau supratimo ir jautrumo šiai temai.

Viešieji renginiai ir pasiekiamumas
Šiais metais taip pat dalyvavome negalios konferencijoje, skirtoje sveikatos specialistams, susitikome su jaunimu Širvintų jaunimo centre, ambasadorės pasisakė mūsų 25-mečiui skirtoje diskusijoje, taip pat buvome pakviesti į didelės įmonės nuotolinį renginį.

Iš viso per įvairius renginius ambasadorių istorijas išgirdo apie 500 žmonių.

Savitarpio pagalba ir bendruomenės augimas
Be viešų renginių, šiais metais tęsiamos ir individualios savitarpio paramos teikėjo konsultacijos, organizuotos savitarpio paramos grupės. Šios veiklos tapo svarbia iniciatyvos dalimi, kuriančia saugią erdvę patirčių dalijimuisi ir emociniam palaikymui.

Ypatingai reikšmingas šių metų aspektas – auganti ambasadorių bendruomenė. Stiprėjantis jų įsitraukimas ir noras dalytis savo patirtimi dar labiau sustiprino iniciatyvos poveikį visuomenei.

Žvelgdami į ateitį
Šių metų renginius jau užbaigėme, tačiau tikimės susitikti kitais metais ir toliau kartu kurti atviresnį, supratingesnį požiūrį į psichikos sveikatą.

#zvelkgiliau #PsichikosSveikatosAmbasadoriai
_____________________________________________
Psichikos sveikatos ambasadorių projektą organizuoja Higienos institutas, o finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Šios iniciatyvos tikslas – įgalinti žmones, kurie patyrė ar patiria psichikos sveikatos sunkumų, tapti ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis patirtimi. Tokie susitikimai ne tik stiprina supratimą, bet ir mažina stigmą, kuri vis dar lydi daugelį psichikos sveikatos temų.

2025 12 04

Siekiant įvertinti mokymų poveikį, dalyviai prieš ir po mokymų pildė anketas, kuriose vertino savo žinias, gebėjimus, pasirengimą kreiptis pagalbos ir nuostatas psichikos sveikatos atžvilgiu. Rezultatai parodė, kad mokymai turėjo reikšmingą teigiamą poveikį visose vertintose srityse. Po mokymų ženkliai išaugo dalyvių pasirengimas padėti psichikos sveikatos sutrikimų patiriantiems asmenims – 49 proc. padaugėjo dalyvių, kurie savo žinias šioje srityje vertino kaip gana geras ar puikias. Taip pat 63 proc. išaugo dalyvių, nurodžiusių turintys pakankamas ar labai geras žinias apie dažniausiai pasitaikančius psichikos sveikatos sutrikimus.

Be to, dalyviai po mokymų labiau pasitikėjo savo gebėjimu rūpintis psichikos sveikata – 24 proc. daugiau dalyvių savo žinias ir įgūdžius įvertino kaip gerus arba puikius, o tai rodo didėjantį gebėjimą taikyti psichikos sveikatos palaikymo strategijas kasdienėje veikloje. Ketinimas kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus keitėsi nuosaikiau, tačiau tai siejama su tikslinės grupės – sveikatos sektoriaus specialistų – specifika: nors jie dažniau žino pagalbos galimybes, psichikos sveikatos stigma šioje srityje vis dar išlieka aktuali.

Mokymai prisidėjo ir prie teigiamų nuostatų pokyčių – dalyviai tapo atviresni bendravimui su psichikos sveikatos sutrikimus patiriančiais asmenimis, rečiau siejo psichikos sveikatos sunkumus su pavojingumu bei mažiau pritarė socialinio vengimo nuostatoms. Taip pat pastebėtas didesnis palaikymas psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui bendruomenėje – daugiau dalyvių pritarė, kad psichikos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų būti įsteigtos gyvenamuosiuose rajonuose.

Šie rezultatai patvirtina, kad psichikos sveikatos raštingumo mokymai yra veiksminga priemonė, padedanti stiprinti žinias, praktinius gebėjimus ir mažinti stigmatizuojančias nuostatas. Tai svarbus žingsnis kuriant atviresnę, supratingesnę ir palaikančią sveikatos priežiūros bei bendruomeninę aplinką, kurioje psichikos sveikata vertinama kaip neatsiejama bendros gerovės dalis.

Šie pokyčiai vyksta dėka Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamo projekto „Psichikos sveikatai jautri pagalba – sveikatos, švietimo ir socialinėje srityje dirbančių specialistų stiprinimas”.

Leidinyje kviečiama įsivertinti savo savijautą ir atkreipti dėmesį į požymius, kurie gali signalizuoti, jog pagalba reikalinga jau dabar – ilgalaikį liūdesį ar nerimą, motyvacijos stoką, miego ar valgymo pokyčius, sunkumus susikaupti, socialinį atsiribojimą, žalingus įpročius ar net savęs žalojimą. Pabrėžiama, kad tokie sunkumai nėra silpnumo ženklas, o svarbus signalas, jog reikia daugiau dėmesio sau ir, galbūt, kitų žmonių paramos

Lankstinuke taip pat pateikiami konkretūs ir praktiški patarimai, kaip padėti sau kasdien – nuo miego ir mitybos ritmo palaikymo, fizinio aktyvumo, iki pokalbio su artimu žmogumi ar pagalbos ieškojimo. Aiškiai ir suprantamai pristatomi skirtingi psichikos sveikatos specialistai – psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai – paaiškinant, kokią pagalbą jie teikia ir kuo skiriasi jų vaidmenys.

Šis lankstinukas primena paprastą, bet labai svarbią žinutę – pagalba įmanoma, o kreiptis jos yra drąsus ir svarbus žingsnis. Kviečiame susipažinti su leidiniu, dalintis juo su kolegomis, pacientais ar artimaisiais ir prisidėti prie atviresnio, palaikančio požiūrio į psichikos sveikatą.

Lankstinuką galite atsisiųsti čia.

Šie lankstinukas išleistas dėka Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamo projekto „Psichikos sveikatai jautri pagalba – sveikatos, švietimo ir socialinėje srityje dirbančių specialistų stiprinimas”.

Tam, kad iš tiesų keistųsi mūsų nuostatos, požiūris ir elgesys svarbu didinti ne tik žinias apie psichikos sveikatą, bet ir gebėti išgirsti, pamėginti suprasti kito žmogaus istoriją.  Tyrimai rodo, kad ilgalaikį poveikį turi moksliškai pagrįsta informacija ir gyva, tikra žmogaus patirtis. Būtent šia logika paremti psichikos sveikatos raštingumo mokymai, kuriuose dalyvauja ir Žvelk Giliau psichikos sveikatos ambasadoriai – žmonės, kurie drąsiai dalijasi savo istorijomis apie psichikos sveikatos sunkumus, pagalbos paieškas bei atsigavimą.

Kodėl gyva istorija tokia svarbi?
Moksliniai tyrimai nuosekliai patvirtina, kad nuostatos keičiasi efektyviausiai tuomet, kai informacija derinama su asmenine patirtimi. Teorija padeda suprasti faktus: kas yra depresija, kaip atpažinti panikos sutrikimą ar kur kreiptis pagalbos. Tačiau tik žmogaus balsas leidžia pajusti emocinį ryšį, kuris griauna stereotipus ir kuria tikresnį, nuoširdesnį supratimą.

Ambasadorių dalyvavimas mokymuose padeda:

• sumažinti stigmatizuojančius įsitikinimus;
• suprasti, kad psichikos sunkumai gali paliesti kiekvieną;
• pamatyti realius atsigavimo ir pagalbos pavyzdžius;
• ugdyti empatiją ir drąsą ieškoti pagalbos.

Kaip sako viena mokymų dalyvė:
„Įsimintina, tai natūralumas. Kad žmogus, tą patyręs, gali pasakyti, kaip buvo jam ir kaip yra dabar.“

Dalyviai dažnai pabrėžia, kad mokymuose jiems labiausiai įsiminė ne teorija, o galimybė būti įtrauktiems:

„Labai patiko ne tik sausas teorijos pateikimas, o atvira diskusija, galimybė patiems dalyvauti mokymuose. Perleidžiant viską per save – daug geriau įsimenama informacija.“
„Ambasadorės dalyvavimas įsimintiniausia – jos atvirumas ir drąsa. Pagarba.“
Tokie atsiliepimai kartojasi. Dalyviai supranta, kad psichikos sveikatos tema nėra vien sausas faktas — tai gyvas, žmogaus patyrimu pagrįstas procesas.

Jeigu norėtumėte organizuoti mokymus savo įstaigoje, bendruomenėje ar įmonėje, kviečiame susisiekti. Kartu galime kurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi matomas, išklausytas ir suprastas.

Apie iniciatyvą
Psichikos sveikatos ambasadorių projektą organizuoja Higienos institutas, o finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Šios iniciatyvos tikslas – įgalinti žmones, kurie patyrė ar patiria psichikos sveikatos sunkumų, tapti ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis patirtimi. Tokie susitikimai ne tik stiprina supratimą, bet ir mažina stigmą, kuri vis dar lydi daugelį psichikos sveikatos temų.

2025 06 18

Psichikos sveikatos raštingumo mokymuose toliau dalyvauja „Žvelk Giliau“ ambasadoriai, kurie savo atviromis istorijomis prisideda prie visuomenės sąmoningumo stiprinimo.

Šįkart su bendruomene susitiko mūsų ambasadorės Milda ir Martina, kurios pasidalijo asmeninėmis patirtimis apie valgymo sutrikimus. Jų nuoširdūs pasakojimai leido giliau pažvelgti į tai, ką reiškia gyventi su šiais sutrikimais – dažnai nematomais iš išorės, bet sukeliančiais daug sunkumų.

Abi ambasadorės akcentavo, kaip svarbu buvo kreiptis pagalbos – tai tapo esminiu žingsniu link supratimo apie save ir sveikimo proceso pradžios.

Valgymo sutrikimai vis dar apipinti mitais ir klaidingais įsitikinimais, gyvename laikais, kai išvaizda, kūnas ir svoris dažnai tampa viešo aptarimo objektu. Labai svarbu išmokti kalbėti apie kūną jautriai, pagarbiai ir atsakingai – dalinosi ambasadorės.
Šios istorijos primena – psichikos sveikata yra neatsiejama nuo mūsų kasdienybės, o empatija ir supratingumas gali būti svarbus tiltas į pagalbą ir atsigavimą.

Norite mokymų savo bendruomenėje?
Jei ir jūsų bendruomenėje būtų vertinga išgirsti tikras istorijas ir gilinti žinias apie psichikos sveikatą, kviečiame organizuoti mokymus:
📩 greta.klidziute@perspektyvos.org

Apie iniciatyvą
Psichikos sveikatos ambasadorių projektą organizuoja Higienos institutas, o finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Šios iniciatyvos tikslas – įgalinti žmones, kurie patyrė ar patiria psichikos sveikatos sunkumų, tapti ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis patirtimi. Tokie susitikimai ne tik stiprina supratimą, bet ir mažina stigmą, kuri vis dar lydi daugelį psichikos sveikatos temų.

2025 07 01

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioję sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti reikalavimai įpareigoja visas sveikatos priežiūros įstaigas – tiek viešąsias, tiek privačias – registruoti duomenis apie asmens psichikos sveikatą elektroninėje sveikatos sistemoje. Ši nuostata nėra nauja – Sveikatos sistemos įstatyme šis įpareigojimas galioja jau kelerius metus, tačiau tik dabar baigiama techninės sistemos plėtra, kuri leis šią tvarką praktiškai įgyvendinti.

Ši tema yra kompleksiška, apimanti tiek teisinį reglamentavimą, tiek  daugiasluoksnius etinius klausimus, kurie neatsiejami nuo žmogaus teisių, psichikos sveikatos priežiūros kultūros, galios santykių sveikatos sistemoje bei visuomenėje vyraujančių normų. Svarbiausia šioje diskusijoje yra ne vien tai, kaip įgyvendinami techniniai sprendimai, bet kaip visa ši naujovė paliečia žmogaus teises – visų pirma teisę į privatumą, duomenų apsaugą, pasirinkimo laisvę ir konfidencialumą, ypač jautriame psichikos sveikatos kontekste.

Etiniai niuansai, kylantys kalbant apie e.sveikatos sistemą ir psichikos sveikatos duomenų valdymą, išryškėja ne tik reglamentuojant prieigos prie duomenų galimybes, bet ir vertinant, kaip tai veikia pasitikėjimą, orumą, lygybę bei socialinį teisingumą.

Pirmiausia, susiduriame su autonomijos principo iššūkiu. Žmogaus teisė kontroliuoti informaciją apie savo sveikatą yra esminė orumo ir asmeninės laisvės dalis. Todėl svarbu, kad asmenys turėtų realią, o ne tik formalią, galimybę pasirinkti, kas gali matyti jų informaciją ir kaip ji naudojama. Etiniu požiūriu, autonomijos užtikrinimas reiškia, kad žmogui turi būti ne tik pasiūlyta „sutikimo forma“, bet ir suteikta aiški, suprantama informacija bei įgalinimas realiai veikti savo asmeninių duomenų atžvilgiu.

Svarbu nepamiršti, kad e.sveikata nėra neutralus techninis sprendimas – tai ir politinis, ir kultūrinis įrankis, kuris formuoja visuomenės santykį su sveikata, jos priežiūra ir įvairia galima rizika. Jei psichikos sveikata vertinama tik per biomedicininę, kategorinę prizmę, kaip duomenų rinkinys, kurį reikia suvaldyti, pamirštama socialinė, asmeninė ir kultūrinė šios patirties dimensija. Etiniu požiūriu, tai sukuria atstumą tarp žmogaus ir sistemos.

Aktualu ir tai, kad psichikos sveikatos stigma nėra vien tik neigiamas požiūris ar stereotipas – tai kompleksinis socialinis procesas, kuris generuoja realias galios, nelygybės ir diskriminacijos struktūras. Stigmos paradoksas, kurį analizuoja užsienio mokslininkai, atskleidžia, kad neapdairios antistigmos kampanijos ar vieši pareiškimai, net ir siekdami ginti žmonių teises, gali nejučiomis gilinti pačią stigmą – o būtent tai ir įvyko pastarosiomis dienomis viešajame diskurse. Viešojoje erdvėje kilęs nerimas, nors ir suprantamas, kartais nejučia stiprina tą pačią stigmą, kurią siekiama mažinti, tuo pačiu stabdydamas konstruktyvų dialogą ir progresą.

Be to, viešojoje diskusijoje dažnai pamirštama, kad ši situacija neatsirado vakuume – ji vyksta kontekste, kai psichikos sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje vis dar stokoja tiek žmogiškųjų, tiek finansinių resursų, o pastangos ją reformuoti dažnai susiduria su struktūriniais barjerais. Nors dauguma diskriminacinių nuostatų per pastarąjį dešimtmetį buvo panaikintos, vis dar egzistuoja teisės aktai, kurie tam tikrų diagnozių pagrindu riboja galimybes dirbti teisėsaugos ar kitose pareigose. Išlieka būtinybė ir toliau šalinti nepagrįstus ribojimus, investuoti į informuotumo didinimą, stigmos mažinimą ir bendruomeninių, žemo slenksčio paslaugų plėtrą.

Svarbu pažymėti, kad žmonės į privačias praktikas dažnai kreipiasi ne tiek dėl anonimiškumo, kiek dėl prieinamumo ir kokybės. Privačios paslaugos yra būtina sistemos dalis, ir jų menkinimas yra klaidingas ir gali būti žalingas. Tačiau būtina siekti, kad ir viso viešosios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos, kokybiškos, tinkamai koordinuojamos ir apsaugotos nuo galimų duomenų nutekėjimo rizikų. Diskusijose šia tema kitose šalyse taip pat akcentuojama būtinybė įtvirtinti stiprias kibernetinio saugumo priemones, riboti duomenų prieigą tik būtiniems specialistams bei užtikrinti realias pasirinkimo galimybes pacientams.

Šiuo metu plėtojama psichikos sveikatos posistemė e.sveikatos sistemoje turi potencialą tapti svarbiu saugumo ir patikimumo įrankiu, tačiau būtina, kad jos architektūra būtų grįsta individualizuotu duomenų valdymu, o ne centralizuotu automatizavimu. Tai reikalauja tiek technologinio išmanymo, tiek aiškios žmogaus teisių perspektyvos integracijos. Todėl būtina stiprinti asmens teisių apsaugą, užtikrinant, kad elektroninės sveikatos sistemos įgyvendinimas nesukurtų naujų diskriminacijos ar stigmatizacijos formų, o priešingai – padėtų mažinti baimes, skatintų pasitikėjimą ir plėtotų lygiavertes, įtraukias, orumą ir žmonių autonomiją gerbiančias psichikos sveikatos paslaugas.

Etiniu požiūriu, psichikos sveikatos sistema turi ne tik apsaugoti atskirus asmenis, bet ir stiprinti visuomenės psichikos sveikatą bei bendruomeninę gerovę. Tai reiškia, kad ir sprendimai dėl duomenų tvarkymo, e.sveikatos vystymo ar paslaugų modelių negali būti priimami vien tik pagal technologinius ar administracinius kriterijus. Jie turi būti grindžiami nuolatine refleksija, įtraukiant pačius paslaugų gavėjus, psichikos sveikatos bendruomenę, žmogaus teisių ekspertus. Tik taip galima kurti etiškai pagrįstą, socialiai teisingą ir įtraukią sistemą. Ši diskusija nėra apie tai, ar e.sveikata reikalinga, bet apie tai, kokia ji turi būti. Etika čia negali būti paraštėse paliktas apmąstymas – tai centrinė ašis, nuo kurios priklauso, ar kuriama sistema iš tiesų tarnaus žmogui.

2025 06 05

Šiais metais kviesime sudalyvauti psichikos sveikatos raštingumo mokymuose, kuriuose savo istorija dalinsis ir „Žvelk Giliau” ambasadoriai. Mokymuose drauge aiškinsimės, kas yra psichikos sveikata, ambasadoriai dalinsis, ką reiškia patirti diagnozę ir sužinosime, kaip galime padėti sau ir kitam, kai užklumpa sunkumai.

Jeigu norite savo bendruomenėje suorganizuoti mokymus, kreipkitės el.paštu: greta.klidziute@perspektyvos.org

Psichikos sveikatos ambasadorių projekto organizatorius – Higienos institutas, finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

2025 gegužės 9 d.