Naujienos

Tyrimas atskleidė vaikų teisės į teisingumą įgyvendinimo spragas Lietuvoje

Pasaulyje apie 93 milijonų vienokią ar kitokią negalią turinčių nepilnamečių gyvenimą apsunkina vyraujantys socialiniai barjerai, visuomenės suformuoti stereotipai, neigiamas požiūris ir socialinė atskirtis. Daugelyje valstybių vaikai, turintys psichikos sveikatos ar intelekto sutrikimų, nėra tinkamai įtraukiami į visuomenines veiklas ar teisminius procesus, o teisingumas nebūna užtikrinamas net smurto prieš juos atvejais. Didžioji dalis negalią turinčių nepilnamečių nesijaučia saugūs ar laimingi, iš jų dažnai būna atimta teisė mokytis toje pačioje mokykloje ar klasėje kartu su negalios neturinčiais vaikais. Taip pat jiems dažnai neleidžiama žaisti, bendrauti ir dalintis gyvenimo džiaugsmais su kitais vaikais, ar dalyvauti bendruomenės gyvenime. Daugelis negalią turinčių nepilnamečių, yra priversti gyventi institucijose, kuriose jie būna atskirti nuo visuomenės, apleisti artimųjų ir susiduria su visų formų išnaudojimo bei smurto išraiškomis.

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovės Ugnės Grigaitės teigimu, Jungtinių Tautų konvencijos garantuoja visų vaikų teisę į teisingą teismą, tad situacijos, užkertančios kelią šių teisių įgyvendinimui, turi baigtis. Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių srityse veikianti organizacija nuo 2013 m. vykdo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Vaikų su psichosocialine ar proto negalia teisė į teisingą teismą“. Šiuo projektu siekiama prisidėti prie žmogaus teisių užtikrinimo, psichikos sveikatos ar intelekto sutrikimų turintiems vaikams bei jaunimui. „Tikime, kad visi turi teisę būti išgirsti ir įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su jų pačių gyvenimu“ – teigia U. Grigaitė.

Viena iš minėto projekto sudedamųjų dalių yra tyrimas, kurio metu pirmą kartą informacija apie vaikų, turinčių psichikos sveikatos ar intelekto sutrikimų ar negalią, teisę į teisingumą buvo renkama 10 Europos Sąjungos valstybių: Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Airijos Respublikoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Atlikus esamos padėties Lietuvos teisinėje sistemoje vertinimą, buvo parengta tyrimo ataskaita „Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą administracinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje Lietuvoje: tarptautinio tyrimo ataskaitos dalies santrauka“. Tarptautinis tyrimas bei jo ataskaitos dalies santraukos lietuvių kalba parengimas iš dalies finansuotas įgyvendinant Europos NVO programos „EEA Grants“ remiamą projektą „Pokyčių sparnai“.

Pirmojoje ataskaitos dalyje pristatoma bendra informacija, susijusi su nepilnamečių teisingumo sistema Lietuvoje, teisinio veiksnumo klausimais ir atstovavimo veiksmais. Antroji dalis skirta vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisei į teisingą teismą, sprendžiant situacijas, kur ir su kuo turėtų gyventi vaikas. Šios situacijos apima platų spektrą aplinkybių, tokių kaip skyrybos, įsivaikinimas, vaiko globos procesai, kurie baigiasi vaiko nukreipimu institucinei globai arba globai šeimoje, bei deinstitucionalizacijos procesą Lietuvoje. Trečiojoje ataskaitos dalyje analizuojamas vaikų teisių užtikrinimas situacijose, kuriose sprendžiami klausimai, ar buvo įvykdytas nusikaltimas, nagrinėjant ir tokias situacijas, kuriose vaikas, turintis psichikos sveikatos sutrikimų, tampa auka, liudytoju arba įtariamuoju.

Išanalizavus rašytinius šaltinius bei atlikus empirinį tyrimą, daromos išvados, jog teisingumas administracinėje, civilinėje bei baudžiamojoje teisėje teoriškai yra pasiekiamas bei garantuotai prieinamas psichikos sveikatos ar proto sutrikimų turintiems vaikams bei jaunimui, tačiau yra nemažai spragų praktiniame šių nuostatų įgyvendinime. Lietuvoje vis dar pasitaiko įvairių ir akivaizdžių žmogaus teisių pažeidimų, kurie ypač dažni psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią turinčių vaikų ir suaugusiųjų atveju. Pažeidimai pasireiškia daugelyje gyvenimo sričių, tarp jų ir įgyvendinant šių asmenų teisę į teisingą teismą. Pirminės teisinės konsultacijos ar pagalba nėra lengvai prieinama visoms lengviau pažeidžiamoms žmonių grupėms Lietuvoje dėl plačiai paplitusios socialinės atskirties ir diskriminacijos. Tinkama ir efektyvi teisinė pagalba nėra prieinama ir asmenims su psichikos sveikatos sutrikimais ar negalia, o teisiniai klausimai jų atveju dažnai yra sprendžiami tik baziniu lygiu. Daug žmogaus teisių pažeidimų įvyksta ir dėl hospitalizacijos, institucinės kultūros ir ydingos socialinės globos sistemos, taip pat ir dėl asmenų teisinio veiksnumo nustatymo procedūros aspektų.

Atlikto tyrimo ataskaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kurios padėtų užtikrinti psichikos sveikatos sutrikimų ar proto negalią turinčių vaikų bei jaunuolių teisę į teisingumą Lietuvoje. Nurodoma, kad būtinos sisteminės reformos: šių vaikų atstovavimo sistemos reforma, įtraukiant į ją vaiko pageidavimų, pasirinkimų ir požiūrių atstovavimą bei jų teisių gynimo/atstovavimo paslaugas; nacionalinės psichikos sveikatos priežiūros sistemos reforma, įtraukiant į ją deinstitucionalizaciją ir bendruomeninių paslaugų plėtrą, o taip pat vykdant socialinės paramos sistemos plėtrą. Būtina naujų ir efektyvių stebėsenos mechanizmų plėtra, kartu sukuriant efektyvesnę, patikimą ir šiuolaikinę nacionalinių statistinių duomenų bazę, įtraukiant įvairius svarbius rodiklius, susijusius su šioje ataskaitoje nagrinėjamomis temomis. Reikėtų užtikrinti didesnes įtraukties ir dalyvavimo teisingumo ir teisminiuose procesuose galimybes vaikams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, bei išaiškinti „nepatikimo liudytojo“ statusą bei su tuo susijusias problemas.

Taip pat tyrimo ataskaitoje rekomenduojama kelti teisingumo sistemoje dirbančių asmenų kompetenciją: mokymai teisėjams turėtų būti pagrįsti labiau į asmenį orientuotais ir holistiniais principais, o taip pat supažindinti su individualių ir įtrauktį skatinančių paslaugų, kurios teikiamos vaikams ir suaugusiesiems, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, įvairove. Tikslinga išplėsti ikiteisminio tyrimo specialistų ir teisėjų vaidmenį. Panašūs mokymai turėtų būti organizuojami ir teisininkams bei Advokatų asociacijos nariams. Mokymus apie tinkamus apklausos metodus, reakciją į elgesį bei tinkamus žmogaus, turinčio negalią, sulaikymo būdus/ veiksmus būtina organizuoti ir policijos pareigūnams.

Tyrėjai pabrėžia, jog esamų problemų sprendimui reikalingas atviresnis teisingumo sistemos profesionalų požiūris į daugiadisciplinį bendradarbiavimą ir tarpinstitucinio dialogo plėtrą, o taip pat turi būti skatinamos galimybės nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti vaikus teisinėje sistemoje.

 EU_sumazintas.jpg  EEA_Grants___JPG__196_x_196_.jpg