Naujienos

JT komitetai kritiškai atsiliepia apie Lietuvos psichikos sveikatos sistemą

2014 m. gegužės mėnuo buvo „karštas“ Lietuvai atsiskaitinėjant net dviejuose Jungtinių Tautų komitetuose apie valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą bei JT Konvencijos prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką elgesį ir baudimą.

JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas (CESCR) bei JT Komitetas prieš kankinimus (CAT) savo sesijų metu nagrinėjo Lietuvos pateiktas perdionines ataskaitas ir priėmė baigiamąsias išvadas. CESCR išnagrinėjo antrąją periodinę Lietuvos ataskaitą, o CAT nagrinėjo jau trečiąją Lietuvos ataskaitą.

Abu JT komitetai nemažai dėmesio skyrė psichikos sveikatos, psichiatrinio gydymo bei uždarų Lietuvos institucijų problematikai, kurios neužtikrina asmenims su psichikos ar psichosocialine negalia nei tinkamų jų socialinių teisių realizavimo, nei apsaugo nuo netinkamo elgesio apraiškų jų atžvilgiu.

Abu komitetai pasidžiaugė Lietuvos padaryta pažanga, ypač prisijungiant ar ratifikuojant atitinkamus tarptautinius dokumentus, tokius kaip JT Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvinis protokolas, JT Konvencijos prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką elgesį ar baudimą Papildomas protokolas (OPCAT), kt. Taip pat įvertino valstybės pastangas keisti savo nacionalinę teisinę bazę, sustiprinant apsaugą nuo kankinimų baudžiamojoje justicijoje, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, sustiprinus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos įgaliojimus bei praplėtus jos funkcijas vykdyti nacionalinio prevencinio mechanizmo vaidmenį pagal OPCAT.

Komitetai pagyrė, kad valstybė, siekdama įgyvendinti Tarptautinio Pakto ir Konvencijos nuostatas, keitė, papildė ar priėmė naujas programas bei administracines priemones, tokias kaip Nacionalinė psichikos sveikatos strategija, Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas, Nacionalinė strategija dėl smurto prieš moteris panaikinimo, Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa, Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programa, kt.

Tačiau abu JT komitetai tuo pačiu pateikė ir nemažai pastabų Lietuvai. Ypač pažymėtina, kad abu Komitetai labai rimtai įvertino ir išreiškė susirūpinimą dėl itin aukštų Lietuvos psichikos sveikatos rodiklių (savižudybių skaičiaus, vis dar paplitusių patyčių mokyklose bei aukšto psichikos sveikatos sutrikimų rodiklio, t.y. 41.7 procentų tarp mokyklinio amžiaus vaikų) bei pačios sistemos uždarumo.

Todėl CESCR savo baigiamosiose išvadose ragina Lietuvą identifikuoti psichikos sveikatos sutrikimų priežastis ir efektyviai atliepti jų augimą. Tai daryti didinant psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, pasiekiamumą bei kokybę, ir personalo kvalifikaciją. Be to, Komitertas rekomenduoja vystyti bendruomenines paslaugas, tokias kaip savipagalbos grupes ir kitas alternatyvias mediciniam modeliui psichosocialinės negalios asmenims teikiamas paslaugas ir skirti tokių paslaugų efektyviam funkcionavimui reikalingą finansavimą bei žmogiškuosius resursus.

Tuo tarpu CAT savo baigiamosiose išvadose išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos uždaro tipo įstaigose vykdomos apsaugos nuo kankinimų ar kitokio netinkamo ir žiauraus elgesio apraiškų bei prevencinių priemonių. Prie šių įstaigų yra priskiriamos ir sveikatos priežiūros įstaigos (t.y. psichiatrinės ligoninės, socialinės globos namai), taip pat vaikų socializacijos centrai. Dėl pastarųjų komitetas išreiškė susirūpinimą, kad nepilnamečių apgyvendinimas “socializacijos centruose” atitinka administracinį sulaikymą ir jų uždarymas “relaksacijos kambariuose ” už tvarkos pažeidimus prilygsta įkalinimui. Todėl Lietuva raginama peržiūrėti “socializacijos centrų” sistemą, kur de facto nepilnamečiams yra taikomas administracinis sulaikymas ir užtikrinti, kad šiose institucijose būtų vykdoma efektyvi stebėsena, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems šios Konvencijos nuostatų pažeidimams.

Savo baigiamosiose išvadose CAT gana plačiai pasisakė ir dėl priverstinės hospitalizacijos bei gydymo taikymo. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl nebuvimo teisinių garantijų, kai psichiatrinėse ligoninėse yra priverstinai hospitalizuojami bei gydomi asmenys turinys psichosocialinę negalią. Ir dėl to, kad teismai turi tik 48 valandas sprendimui dėl tokio hospitalizavimo priimti.

Savo išvadose CAT pažymėjo, kad Lietuva turi užtikrinti, kad rengiamose Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo naujose nuostatose būtų įtvirtintos efektyvios teisinės garantijos dėl visų asmenų su psichikos ir psichosocialine negalia civilinio priverstinio hospitalizavimo ir psichiatrinio bei medicininio gydymo psichiatrinėse institucijose.

Taip pat Komitetas pastebėjo, kad Lietuva turi peržiūrėti pacientų teisinio statuso aspektus, siekiant užtikrinti , kad būtų privalomai siekiama pacientų sutikimo tiek dėl hospitalizavimo, tiek ir dėl psichiatrinio gydymo, ir kad jiems būtų užtikrinta teisė skųsti priimtą sprendimą.

Komitetas paragino Lietuvą užtikrinti pacientų teisę dalyvauti ir būti asmeniškai išklausytam teisėjo, priimančio sprendimą dėl hospitalizavimo, ir kad teismas siektų nepriklausomo nuo pacientą priimančios psichiatrinės institucijos psichiatro nuomonės dėl hospitalizacijos reikalingumo;

Komitetas nurodė, kad valstybė turi užtikrinti, kad būtų vykdomi reguliarūs, nuo sveikatos sektoriaus nepriklausomi vizitai į psichiatrines institucijas. Komitetas galiausiai pažymėjo, kad turi būti sukurtas nepriklausomas skundų mechanizmas, kuris galėtų efektyviai, skubiai ir nešališkai tirti visas netinkamo elgesio asmenų su psichikos negalia atžvilgiu apraiškas, šiems esant psichiatrijos ligoninėse; kad būtų užtikrintas teisingumo atsatymas ir žalos atlyginimas tokio netinkamo legesio aukoms.

Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, bendradarbiaudama su VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, teikė alternatyviąją ataskaitą CESCR dėl Lietuvos socialinės globos bei psichikos sveikatos sistemų trūkumų.

Taip pat Lietuvoje veikiančios negalios, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos yra ne kartą išsakiusi kritiškas pastabas bei rekomendacijas dėl apsaugos nuo kankinimų ar kitokio netinkamo elgesio psichikos ar psichosocialinės negalios asmenų atžvilgiu egzistuojančiose sveikatos bei socialinėse įstaigose.

Paruošė "Lietuvos neįgaliųjų forumas"